|
Eurovizijos pagirios: pasiklydę tarp dviejų pušų
Nuaidėjęs nuskambėjęs 51-asis Eurovizijos dainų konkursas sudrebino Lietuvos padangę. Nevisavertiškumo komplekso krečiami mūsų dainorėliai pagaliau pateko į pirmąjį populiariausių dainų dešimtuką. Valio! sušuko daugelis lietuvių, sėdėjusių prie TV ekranų. Pagaliau!.. atsiduso santūresnioji žiūrovų dalis.
Visai kitas klausimas, o kaip jie ten pateko. Nors lietuviškos popscenos veteranai ir išsiskyrė iš daugelio kitų dainų konkurso dalyvių savo ekscentriška išvaizda, ką nors pasakyti apie tautiečių dainą labai sunku. Ir daina tai pavadinti gana sunku. Bravūriškai skanduojama eurovizijos nugalėtojų pergalės skanduotė turbūt labiau tiktų kokiame nors stadione arba krepšinio arenoje, nei dainų konkurse.
Kita vertus, prisiminus tragišką Lietuvos dalyvavimo tame konkurse balansą, LT United atrodo puikiai. Bent jau iki tol, kol kažkas iš mūsiškių nepasirodys geriau? Bet ar tai tikėtina? Manau, kad artimiausiu laiku tikrai ne. Prisiminkime, koks nykus buvo šiemetis lietuviškosios atrankos finalas.
Lietuviškosios popmuzikos lygį aptariau ankstesniame savo straipsnyje Eurovizijos miražai. Svajonės ir realybė (XXI amžius. 2006 01 18, Nr. 5). Labai magėjo įkišti savo trigrašį ir prieš konkursą, tačiau kolegos žurnalistai vis mane tramdė: Jonai, palauk. Ir jie buvo teisūs. Palaukti tikrai vertėjo. Ir štai dėl ko.
Eurovizijos rezultatai tikrai buvo netikėti dėl to, kad nugalėjo suomių grupė, visai netelpanti į popso formatą. Vaikiškai naivių kaukių nešiotojai (jie turbūt jų prisipirko karnavalinėje kaukių parduotuvėje) tikrai atrodė šviežiena tarp kokčiai pižoniškų barbių ir jų palydovų kompanijos. Visgi pats faktas, kad popso konkursą laimėjo sunkiojo roko grupė, yra beveik absurdiška.
Na, o ką galima būtų pasakyti apie lietuvius? Dėl vieno dalyko tikrai vertėtų pasidžiaugti: pagaliau lietuviai išdrįso peržengti saldžius kičinius šio muzikinio renginio šablonus. Jie surizikavo ir nemažai laimėjo. Panašiai išsišokę, tačiau ryškesni suomiai buvo pirmi. O ar galėjo būti pirmi lietuviai?
Atsakyme glūdi vienas bet galėjome laimėti, tačiau ne su skanduote. Kad ir ką sakytų kritikai, tai vis dėlto dainų festivalis. Todėl lietuviai ir buvo pastebėti, bet ne daugiau. Kam skirtas toks lietuvių scenos vilkų šedevras, jau pirmąjį vakarą po konkurso parodė girti suomių gerbėjai, gatvėse skanduodami: We are the winners... Lietuviai sukūrė ne dainą, o tik skanduotę tikriesiems konkurso nugalėtojams? Ironiška? Turbūt net ir absurdiška. Tačiau tai grynas faktas, plika tiesa.
Dar reikėtų padėkoti visiems lietuviams, dirbantiems užsienyje. Tik jų dėka airiai, teberenkantys maistą ir drabužius badaujantiems Afrikos ir Lietuvos vaikams, davė mums dvylika balų. Kiek girdėjau, daugelis mūsų išeivių Europoje, ypač jaunesni, įsigudrino už Lietuvą pabalsuoti net po 60 ar 80 kartų. Ačiū jums, mielieji! Ką mes be jūsų darytume...
Norėčiau šiek tiek surimtėti ir pasakyti keletą žodžių, kol manęs vėl neužplūdo ironiško kikenimo banga. Šis Eurovizinio kičo konkursas tik dar kartą ir labai jau aiškiai mums įrodė, kad europiečiams atsibodo saldžiai vienodų lėlyčių ir lėliukų veblenimas ta pačia 30 metų senumo ABBA grupės stiliaus tema. Kita vertus, jei festivalis tikrai išsisėmė, gal jis tikrai jau atliko savo kultūrinę (sakyčiau, prastos anglų kalbos populiarinimo tarp Europos valstybių) misiją, tai gal jis jau nereikalingas? Kai kurios šalys, turinčios žymiai gilesnes muzikines tradicijas, į šį renginį iš viso nesiunčia savo atstovų, laikydamos tai trečiarūšiu festivaliu. Kalbame, pavyzdžiui, apie italus. O kitos šalys siunčia ironiškas dainas arba visai žalią jaunimą, net nemėgindamos laimėti (britai arba danai). Čia garbinga, manyčiau, ir prancūzų pozicija, kurie daugelį metų siunčia į Euroviziją dainininkus, dainuojančius prancūziškai. Ir dar dažnai lyriškas balades. Jie tikrai nieko nelaimi, bet nesu girdėjęs, kad po tokių nesėkmių kas nors Prancūzijoje siūlytų išvaikyti eurovizinės atrankos komisiją arba atleisti nacionalinio RTV vadovus, kaip būta pas mus anksčiau. Didžiosios Europos tautos žiūri į tokius renginius su lengva pašaipa ir nekvaršina sau galvos. Bet kur mums tai suprasti juk Europos krepšinio pirmenybes jau laimėjome keletą sykių (pirmąkart dar prieš Antrąjį pasaulinį karą), o Eurovizijos dar ne. Tikro lietuviškumo jausmą giliai žeidžia ir tai, kad šį konkursą jau laimėjo mūsų Baltijos sesės Latvija ir Estija. Kas, kad latviams tada atstovavo vietinė rusė, o estų nugalėtojų duetas buvo tik perpus estiškas (antrasis atlikėjas, kiek pamenu, buvo juodaodis dainininkas iš vienos Karibų jūros salų). Bet mums kyla didžiulis pavydas, žiūrint į kaimynų sėkmę, kad nors verk!
Kad ir kaip būtų keista, tačiau man patiko bosnių daina, nors ir sudainuota ne valstybine bosnių kalba. Šyptelėjau pamatęs tokį komentarą, mat bosnių kalbos iš viso nėra, yra tik slavų kilmės Bosnijos musulmonai. Ši valstybė savyje vienija net keletą etninių fragmentų. Bet ir serbų, ir kroatų kalbos iš esmės skiriasi tik raidynais vienų kirilica, kitų lotynika. Ir dar tikėjimas vieni stačiatikiai, kiti katalikai.
Užbaigai visiems Eurovizijos gerbėjams galiu pranešti liūną žinią, kad šis konkursas tuoj tikrai pavirs Balkanovizija. Neužmirškime, kad prieš savaitę nuo Serbijos atsiskyrė mažytė (650 tūkst. gyventojų) Juodkalnija. Ir ji turbūt nuo kitų metų irgi galės skirti po dvylika ar panašiai balų savo kaimynėms.
Todėl mums, Šiaurės Europos gyventojams, sėkmė tolsta tiesiog matematiškai. Na, nebent pas mus skaičiuotų po dvylika balų nuo Aukštaitijos, Žemaitijos ir kitų etnografinių Lietuvos bei jos kaimynių regionų. Arba kas nors staiga blykstelėtų originalumu kaip suomiai. Suomiai, tarp kitko, irgi visai neoriginalūs, o tik blanki praeito amžiaus 8-9 dešimtmečių monstrų grupės KISS kopija. Ir tie buvo aršaus roko propaguotojai. Ir tie buvo su kaukėmis (išsidažę veidus). Tiesa, jaunas, balsuojantis už seniai žinomą šviežieną, to jau neatsimena. Bet, kaip sakoma, viskas kas nauja, yra seniai pamiršta sena...
Esu įsitikinęs, kad kita lietuviškoji Eurovizijos atranka bus tikrai smagus reginys. Ten mes tikrai pamatysime net kelias smagias skanduotes. Turbūt užteks visoms Lietuvos krepšinio lygos komandoms, gal dar ir futbolo klubams liks. Bus koks pseudoetnografinis gabalėlis pagal bosnius. Ir būtinai išvysime keletą sunkaus roko gabalų, atliekamų lietuvių atlikėjų. Tik įdomu, kas iš mūsų žvaigždūnų persitvarkys pirmasis? Nejau sunkiojo roko dainą dainuos Aistė Pilvelytė arba grupė Bavarija? Neužmirškite ir to, kad LT United sėkmė kitamečiams lietuvių atstovams atvėrė kelią iš karto į finalinį koncertą. Įsivaizduojate, kokios intrigos užvirs dėl Eurovizijos atrankos nugalėtojų 2007 metų pavasarį Vilniuje, Konarskio gatvėje?
Nesinervinkite, visai nesišaipau iš tautinių jausmų. Tik apmaudu, kad tiek aistrų verda dėl kažko nelabai svarbaus. Be to, nesame vieni tokie juokingi. Patikėkite, kitąmet Helsinkyje skanduotes ir sunkiojo metalo hitus dainuos itin daug konkurso dalyvių!
Jonas Dzindziliauskas
© 2006 XXI amžius
|