Gimtojo žodžio puoselėtojas
Elena BAZINIENĖ
|
Pašventintą stogastulpį atidengė
Tauragės rajono meras
Pranas Petrošius
|
Žemė be istorijos tuščia ir beprasmė. Tiktai kai sužinome,
kokie žmonės joje gyveno ir kaip jie gyveno, žemė prabyla. Mes ir
norime pažadinti, prikelti gimtinės žemę. O kai žemė kalbėsis su
mumis, bus brangi kiekviena jos pėda. Namas ir sodyba, laukas ir
miškas, takas ir kelias, akmuo ir medis, upė ir ežeras, mokykla
ir bažnyčia kiekvienas žemės lopinėlis paženklintas žmonių darbais,
jų džiaugsmais ir nelaimėmis, jų likimais. Mes turime žinoti tuos
likimus ir juo daugiau žinosime, juo žemė bus prasmingesnė...
Juozas Girdzijauskas
Turtinga mūsų gimtojo krašto praeitis, pasauliui padovanojusi šviesių, neeilinių asmenybių. Viena jų kalbininkas profesorius Petras Jonikas (1906-1996). Tai mokslininkas, kurio darbai žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Tik gaila, kad, susiklosčius nepalankioms politinėms aplinkybėms, prof. P.Jonikas turėjo išvykti iš Lietuvos ir negalėjo palaikyti ryšių su gimtinės žmonėmis. Sulaukęs gražaus amžiaus, daug nuveikęs gimtosios kalbos labui, kalbininkas mirė Čikagoje, mieste, kuriame jam buvo lemta gyventi beveik 50 metų.
Gimtasis profesoriaus Ringių kaimas (seniau Antringiai) dunkso senojo Pagramančio miestelio pašonėje, Mažonų seniūnijoje (Tauragės r.). Iš čia būsimasis mokslininkas pradėjo didžiąją gyvenimo kelionę.
1920-1923 metais P.Jonikas mokėsi Tauragės gimnazijoje, vėliau įstojo į čia veikusią mokytojų seminariją. Ją baigęs, 1927 metais buvo priimtas į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos. 1934 metais gavo diplomą ir, kaip gabus jaunuolis, buvo paliktas prie universiteto rengtis profesūrai. Jam buvo išrūpinta Švietimo ministerijos stipendija studijuoti užsienyje. 1935-1937 metais specializavosi Rygos, Vienos, Karaliaučiaus universitetuose. Buvo nuvykęs į Vilnių rinkti duomenų disertacijai Lietuvių mokslo draugijos archyve, bet ten darbavosi neilgai. Vilniaus krašto vaivadai Liucijanui Bocianskiui kalbininkas pasirodė pavojingas ir jam buvo liepta grįžti į Lietuvą.
P.Joniko mokslinė veikla Lietuvoje buvo labai plati. Ypač daug jis nuveikė dialektologijos srityje. 1939 metais atskira knyga buvo išleista P.Joniko studija Pagramančio tarmė. Šis mokslinis veikalas ilgą laiką buvo pavyzdys Lietuvos dialektologams, norintiems tirti gimtąją šnektą.
1935-1940 metais jis buvo Lietuvių kalbos draugijos valdybos narys. 1938-1940 metais redagavo 1933 metais įkurtą žurnalą Gimtoji kalba, vedė lituanistines studijas Kauno universitete. Kalbininkas nagrinėjo bendrinės lietuvių kalbos ištakų problemas, rašė mokslinius straipsnius to meto spaudai. P.Jonikas išryškino lietuvių kalbininkų nuopelnus bendrinei rašomajai kalbai, paskelbė straipsnių apie F.Kuršaitį, J.Jušką, J.Spudulį, J.Jablonskį ir kt.
1944 metais P.Jonikas pasitraukė iš Lietuvos. Kurį laiką gyveno Vokietijoje. Sunki buvo emigranto dalia, tačiau jis nė minutės nenustojo rūpinęsis lietuvių kalbos mokslo reikalais. 1949 metais kalbininkas atvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Bendradarbiavo lituanistinėje spaudoje, studijavo bibliotekininkystę, kurį laiką dirbo Čikagos universiteto bibliotekoje.
1970-1973 metais prof. P.Jonikas Čikagos universitete dėstė lietuvių ir baltų kalbų dalykus. 1958-1960 metais Čikagos aukštuosiuose lituanistikos kursuose dėstė lietuvių kalbą. Nuo 1960 metų dėstė ir Pedagoginiame lituanistikos institute, 1970-1976 metais buvo to instituto rektorius. Nuolat leido lietuvių kalbos tyrinėjimų knygas. Tai Lietuvių kalbos istorija (1952), Gimtojo žodžio baruose (1952), Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje. Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai (1987) ir daug kitų.
P.Jonikas buvo Lietuvos patriotas. Gyvendamas toli nuo tėvynės, jis dirbo Lietuvai. Kraštiečio atlikti svarūs darbai Lietuvai niekada neleis ant jo atminimo nusėsti užmaršties dulkėms.
Tauragės rajonas
Autorės nuotrauka
© 2006 XXI amžius
|