Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sielovada didžiojoje futbolo šventėje

Mindaugas BUIKA

Anglų sirgaliai su Anglijos rinktinės trenerio Sveno Gorano Eriksono maketu

Čempionatas prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis

Vokietijos futbolo sostinėje Miunchene ekumeninėmis pamaldomis prasidėjęs Pasaulio futbolo čempionatas, kuris savo sportine reikšme lyginamas su olimpinėmis žaidynėmis, o socialine ir politine – netgi jas pralenkia, susilaukė nemažo dėmesio ir bažnytiniuose sluoksniuose. Apie tai kalba ir tas faktas, kad minėtoms ekumeninėms pamaldoms Miuncheno Dievo Motinos katedroje vadovavo pats Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lėmanas ir Vokietijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios tarybos pirmininkas vyskupas Volfgangas Huberis. Prieš suteikdamas apaštalinį palaiminimą, kardinolas K.Lėmanas savo kalboje reiškė viltį, kad Pasaulio taurės futbolo varžybos pasitarnaus „stiprinant ryšius tarp žmonių ir tautų, kalbų ir religijų, kultūrų ir rasių“, kad padės „kovoje prieš skurdą, badą, ligas ir abejingumą žemėje“.

Petro Babicko žemiškų kelionių pabaiga – Tėvynėje

Algimantas Zolubas

Prie urnos su Petro Babicko palaikais Petrašiūnų kapinėse kalba kun. Kęstutis Rugevičius

Prozininko, poeto, publicisto, diplomato, fotografijos menininko, dailininko, Lietuvos radijo kūrėjo ir darbuotojo, keliautojo, keliavusio po Europą, Afriką, Rusiją, Boliviją, Paragvajų, Argentiną, Petro Babicko paskutinė žemiška kelionė baigėsi birželio 9 dieną Tėvynėje, Kauno Petrašiūnų kapinėse. Iš Brazilijos, kur jis ilgokai gyveno, dirbo Lietuvos pasiuntinybės sekretoriumi, kūrė, dėjo pastangas Lietuvos laisvinimo labui, urna su jo palaikais tėvynainių pastangomis sugrįžo į gimtąją žemę.

Gimtojo žodžio puoselėtojas

Elena BAZINIENĖ

Pašventintą stogastulpį atidengė Tauragės rajono meras Pranas Petrošius

Žemė be istorijos – tuščia ir beprasmė. Tiktai kai sužinome, kokie žmonės joje gyveno ir kaip jie gyveno, žemė prabyla. Mes ir norime pažadinti, prikelti gimtinės žemę. O kai žemė kalbėsis su mumis, bus brangi kiekviena jos pėda. Namas ir sodyba, laukas ir miškas, takas ir kelias, akmuo ir medis, upė ir ežeras, mokykla ir bažnyčia – kiekvienas žemės lopinėlis paženklintas žmonių darbais, jų džiaugsmais ir nelaimėmis, jų likimais. Mes turime žinoti tuos likimus – ir juo daugiau žinosime, juo žemė bus prasmingesnė...

Poezijos atlaidai baigėsi po vidurnakčio

Vladas VAITKEVIČIUS

Pats laikas užkąsti (iš kairės): poetai – Alfas Pakėnas, Vladas Vaitkevičius ir Enrika Striogaitė

Aukštaitijos menininkai išmeldė, kad gamta, šį pavasarį gailėjusi saulės ir šilumos, be perstojo plakusi lietumi, bent prieš Sekmines, birželio 3-iąją, antrųjų Poezijos atlaidų Pagulbyje dieną, išsklaidytų sunkius debesis ir nušviestų horizontą. Išmaldavo ir gerai nusiteikę rinkosi į žavų Molėtų rajono kampelį, kuriame antrus metus plevena verslininko, dainininko ir poeto Kazimiero Jakučio bei gausių jo pagalbininkų kurstoma poezijos židinio ugnelė.

Apie vidurdienį svečių svetelių knibždėte knibždėjo, automobiliai užtvindė visą dirvonėlį, o Jonavos kultūros centro folkloro ansamblis „Laduta“ (beje, 2004 metais Italijoje vykusio festivalio „Music World“ laureatas) daina, muzika ir šokiais sutiko naujus atvykėlius. Ir aš su jauna šokėja smagiai patrepsėjau…

Avansai ir niuansai

Petras KATINAS

Jauniaus Augustino piešinys

Vadinamųjų socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos derybų metu dėl galimos šių politinių jėgų koalicijos virš Vilniaus miesto suspindo vaivorykštė, kas kai kurių apžvalgininkų buvo įvertinta kaip geras ženklas sėkmingai derybų baigčiai. Deja, praėjusį sekmadienį iki išnaktų posėdžiavę derybininkai nepasiekė jokių rezultatų. „Ugnis ir ledas“, kaip sakoma vienoje populiarioje dainoje, – sunkiai suderinami dalykai.