Senus
albumus bevartant
Alvydas Semaška
|
Dambrauskų šeima. Iš kraštų:
Leontina ir Pranas Dambrauskai,
stovi Petras ir Veronika,
ant kelių tėvui sėdi atsiminimų
autoriaus būsima mama Elena
|
(Tęsinys. Pradžia Nr. 43)
Tai buvo laikas, kuomet visuose Rusijos miestuose,
ypač prie geležinkelio stočių, valkatavo daugybė beglobių vaikų.
Jie buvo vadinami bezprizornikais. Vienoje stotyje toks bezprizornikas
paprašė mano senelio išmaldos: Dėdule, duok duonos. Pasidalijęs
su vaiku duonos gabalą, apsirūpinęs vandeniu, P.Dambrauskas nuskubėjo
į savo vagoną. Berniukas jį atsekė ir puolė maldauti: Dėde, nepalik
manęs, pasiimk su savimi. Amžinai dėkingas būsiu. Vaikas lipte
prilipo prie nepažįstamo žmogaus. Seneliui pagailo berniuko ir priglaudė
jį savo šeimoje, o vėliau ir pamilo kaip savo sūnų. Bildant vagonų
ratams, našlaitis papasakojo savo trumpo gyvenimo istoriją.
|