|
Žodžiai motinoms
Dr. Aldona Kačerauskienė
Tie, kurie dalyvauja visuomeniniame gyvenime ar bent lanko kultūrinius renginius, pastebėjo vieną sveikintiną reiškinį patriotiškai nusiteikusių žmonių ir organizacijų vienijimąsi. Taip Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio folklorinis ansamblis Giedra jau kurį laiką bendradarbiauja su Lietuvai pagražinti draugija, talkina vieni kitiems. Todėl šiais metais dar kovo mėnesį, minint 16-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, vienas iš šios draugijos vadovų pakvietė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentę Aušrą Stasiūnaitę dalyvauti kartu su Giedra ta proga organizuojamame koncerte. Dainininkė atėjo ne viena, atsivedė keletą studenčių. Visos jos profesionaliai, išlavintais balsais gražiai padainavo, paįvairindamos renginio programą. Nuoširdus bendravimas tebesitęsia iki šiol.
Gegužės 17-ąją Lietuvos motinų garbei Vilniaus mokytojų namų Mažojoje salėje vėl susitiko doc. Aušra Stasiūnaitė ir jos studentės Jurgita, Ala, Evelina, Ieva, parengusios vokalinius kūrinėlius įskaitoms bei egzaminams, su folkloro ansambliu Giedra. Visos jos dainavo lietuvių bei užsienio kompozitorių sukurtas dainas.
Folkloro ansamblio Giedra repertuaras tą dieną buvo pritaikytas motinoms. Užugdė motula, Aš pas savo motulę, Tas vakaras kaip krikštolas, Moterų dalia, Vai dėkui dėkui mielai motulai, Motula mano, širdela... Dainų pavadinimai rodo meilę ir pagarbą motinoms.
Į renginį atvyko Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė ir tarė, kaip visada, prasmingus žodžius: Su ansambliu Giedra mus sieja ilga draugystė. Širdys atrado viena kitą, nes einame tuo pačiu tautos ugdymo keliu, puoselėjame lietuviškumą, tautiškumą, sakė profesorė. Toliau ji savo žodžius skyrė motinoms. Iš visų moters talentų pats svarbiausias yra motinystė. Metams bėgant kiti talentai blėsta, tik motinystė niekada. Pirmųjų lietuviškų žodžių išmoko motina. Ji mokė sėdėdama prie ratelio, viena ranka traukdama iš kuodelio lino pluoštelį, kitoje laikydama savo vaikelį, kai buvo draudžiama lietuviška spauda. Ji mokė tėvynės meilės: savo tėvynėje žmogus pats saugiausias, čia jo praminti takai patys tiesiausi. Ne veltui Simonas Daukantas savo parašytą Lietuvos istoriją dedikavo tautos motinoms. Juk iš motinos lūpų vaikai išgirsta pačią tikriausią, nesuklastotą valstybės ir tautos istoriją. Lietuvės moterys buvo savo vyrų padėjėjos, jų idėjų vykdytojos ir dalyvės. Jos kartu degė Pilėnų ugnyje, laimino išeinančius vyrus ir sūnus į 1831 ar 1863 metų sukilimus, tvarstė sužeistųjų žaizdas. Pokario rezistencijos epopėjoje laimino visus išeinančius į partizanų kelią savo sūnus. Užtenka aplankyti Merkinės partizanų atminimui įkurtą memorialą ir tuo įsitikinsime. Iš vieno kryžiaus atsišakoja dar keli, jų tiek, kiek vaikų žuvo pasipriešinimo kovose. Tremtyje motinos kaip įmanydamos nuo bado gynė vaikus, mokė juos tėvynės meilės, pasakojo apie žaliąją tėviškę, iš kurios brutalia jėga buvo išplėštos ištisos šeimos. Motina buvo mokytoja, kovotoja, globėja, auklėtoja, partizanų dainų atlikėja. Kaip prisimena kun. Robertas Grigas, jo motina su vaikais uogaudama, grybaudama vis dainuodavo partizanų dainas...
Na, o šiandien? Anot prof. O.Voverienės, nors obelys pražydo ir berželiai sužaliavo, bet širdyje neramu. Mus skaudžiai ir klastingai apgavo komunistinė finansinė oligarchija, kuri dabar valdo ir moko: nėra praeities, džiaukimės ir gyvenkime čia ir dabar, būkime vienadieniai. Jeigu nėra praeities, negali būti ir ateities. Finansinė oligarchija mus pavertė vergais: mūsų pensijos du kartus mažesnės negu Lenkijoje, atlyginimai keturis kartus mažesni negu Europos šalyse. 42 proc. žmonių neina balsuoti. Kai kurie parsiduoda už bambalą alaus: už vaišių stalą savo balsus atiduoda finansinei oligarchijai. Motinų pareiga priminti savo vaikams Lietuvos istoriją ir tai, jog esame unikali, garbinga tauta, turinti įdomią ir gražią etninę kultūrą; mūsų kryždirbystė įtraukta į pasaulio istorijos paveldą. Gal ir knygnešystė bus įtraukta, nes tai unikalus reiškinys. Verta prisiminti pasaulinio garso mokslininko, daugelio knygų autoriaus Algirdo Juliaus Greimo žodžius: Būkime mažiau maži, nes savo kultūra, istorija, paveldu esame dideli.
Lietuvoje esama ir šviesių momentų. Prof. O.Voverienė pereitą vasarą buvo pakviesta į garsių mokslininkų Zigmo Zinkevičiaus, Romo Baltrušio ir Jono Balžeko tėviškes Ukmergės rajone. Susirinko Nuotekų ir Juodpusių kaimų žmonės, vaišinosi šviežiu medumi su ką tik nuskintais agurkais ir vieni su kitais kalbėjosi, kalbėjosi. Taip pat dainavo... Žinom, jog nė vienas jų neliks abejingas tautos likimui, sakė prof. O.Voverienė. Neseniai aplankytas Ustronės kaime (Panevėžio r.) esantis knygnešystės muziejus ir Vaižganto memorialinis kambarys, susitikta su artimiausių kaimų gyventojais, Panevėžio krašto šviesuoliais.
Daugelis Giedros ansamblyje dalyvaujančių yra ne tik Blaivystės sąjūdžio, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos nariai. Gal todėl renginio dalyvius savo apsilankymu pagerbė draugijos pirmininkas Juozas Dingelis. Jis ansamblio dabartinei vadovei Mildai Andriulienei padovanojo ką tik išleistą knygą Tėvynės meilės ir grožio keliu.
Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio Vilniaus skyriaus valdybos padėkos raštais buvo apdovanotos aktyvios šios folkloro ansamblio Giedra dalyvės Valerija Kančienė ir Anelė Naktinienė. Tokie pat raštai įteikti už ansamblio veiklos propagavimą bei rėmimą prof. O.Voverienei ir doc. A.Stasiūnaitei.
Vėl lauksime prasmingų, viltį ir pasitikėjimą puoselėjančių renginių.
© 2006 XXI amžius
|