Atnaujintas 2006 birželio 14 d.
Nr.45
(1445)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sielovada didžiojoje futbolo šventėje

Mindaugas BUIKA

Anglų sirgaliai su Anglijos
rinktinės trenerio Sveno
Gorano Eriksono maketu

Keleivius Miuncheno
geležinkelio stotyje pasitinka
futbolo kamuolio formos
informacijos punktai

Olandas Rudas van Nistelrojus,
portugalas Luisas Figo
ir brazilas Adriano –
čempionato favoritai

Specialiai čempionatui statytas
„Allianz Arena“ stadionas Miunchene
Reuters ir AFP nuotraukos

Hamburgo arkivyskupas Verneris
Tisenas varžybų išvakarėse
išleidęs knygą „Devyniasdešimt minučių“

Čempionatas prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis

Vokietijos futbolo sostinėje Miunchene ekumeninėmis pamaldomis prasidėjęs Pasaulio futbolo čempionatas, kuris savo sportine reikšme lyginamas su olimpinėmis žaidynėmis, o socialine ir politine – netgi jas pralenkia, susilaukė nemažo dėmesio ir bažnytiniuose sluoksniuose. Apie tai kalba ir tas faktas, kad minėtoms ekumeninėms pamaldoms Miuncheno Dievo Motinos katedroje vadovavo pats Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lėmanas ir Vokietijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios tarybos pirmininkas vyskupas Volfgangas Huberis. Prieš suteikdamas apaštalinį palaiminimą, kardinolas K.Lėmanas savo kalboje reiškė viltį, kad Pasaulio taurės futbolo varžybos pasitarnaus „stiprinant ryšius tarp žmonių ir tautų, kalbų ir religijų, kultūrų ir rasių“, kad padės „kovoje prieš skurdą, badą, ligas ir abejingumą žemėje“.

Po pamaldų, kurias tiesiogiai transliavo Vokietijos valstybinė televizija ir kuriose tarp kitų svečių dalyvavo šalies prezidentas Horstas Kioleris bei vietinio Bavarijos regiono ministras pirmininkas Edmundas Štoiberis, buvo pristatytos įvairios Bažnyčios socialinės iniciatyvos kviečiant gausius futbolo sirgalius aukomis prisidėti prie jų finansavimo. Štai vienu bažnytiniu projektu, kurio devizas „Mušti įvarčius, o ne žmones“, siekiama pagelbėti traumuotiems Ugandos ir kitų Afrikos šalių vaikams, kurie buvo mobilizuoti į kovojančias grupes ir kurių reabilitacijai bei sugrąžinimui į normalų gyvenimą gali padėti ne tik sielovada, bet ir sportiniai žaidimai, ypač populiarusis futbolas.

Popiežius Benediktas XVI pasveikino varžybų

organizatorius

Žinomas futbolo mėgėjas, iš Bavarijos kilęs popiežius Benediktas XVI su Pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje organizatoriais susitiko dar praėjusių metų rudenį. Organizacinio komiteto pirmininkas, praeityje garsus žaidėjas ir treneris Francas Bekenbaueris pernai aplankė visas 32 valstybes, kurių rinktinės pateko į finalines varžybas, ir šios jo kelionės kulminacija, kaip jis pats prisipažino, buvo spalio 26 dieną įvykęs susitikimas su Šventuoju Tėvu Vatikane. Įteikęs Popiežiui čempionato emblemą ir pakvietęs jį atvykti į varžybas, F.Bekenbaueris vėliau žurnalistams kalbėjo, kad tas susitikimas buvo „vienas labiausiai jaudinančių momentų mano gyvenime“.

Padėkojęs už dovaną ir palinkėjęs „Pasaulio taurės varžyboms Vokietijoje didelės sėkmės“, Benediktas XVI pažadėjo, jog daugelį rungtynių jis stebės per televizorių. Beje, būdamas Miuncheno arkivyskupu kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI) neslėpė paramos garsiajai vietos komandai „Bayern Münich“, daugkartinei Vokietijos čempionei. Žaisdamas šioje komandoje F.Bekenbaueris yra tris kartus laimėjęs Europos taurę. Jis taip pat yra vienintelis asmuo Vokietijos rinktinėje, laimėjęs Pasaulio taurę kaip žaidėjas (1974 metais) ir kaip treneris (1990-aisiais).

Popiežius Benediktas XVI, kaip ir jo pirmtakas Jonas Paulius II, nepraleidžia progos populiariojo futbolo varžybas išnaudoti Bažnyčios mokymui priminti, kad sportas turi tarnauti žmonių ir tautų susitaikymui, o ne priešiškumui skatinti. Štai prieš kovo 1 dieną Florencijoje vykusias Vokietijos ir Italijos rinktinių draugiškas rungtynes, skirtas pasirengti būsimajam čempionatui, stadione vietos vyskupas augziliaras Klaudijus Maniagas perskaitė Šventojo Tėvo laišką, kviečiantį nutraukti rasinės diskriminacijos apraiškas, pastaruoju metu neretai pasitaikančias futbolo varžybose Europoje, nukreiptas prieš juodaodžius žaidėjus.

Minėtame laiške popiežius Benediktas XVI išreiškė paramą ir vertinimą visoms iniciatyvoms, kuriomis nacionalinės futbolo federacijos stengiasi užkirsti kelią rasizmui, pažymėdamas, kad „sportas turi atlikti svarbią auklėjamąją funkciją solidarumo ir taikos tarnystėje“. Šventasis Tėvas taip pat priminė, kad Bažnyčia drąsina visas pastangas „meilės civilizacijos kūrimui per kantrų ir pagarbų dialogą visose visuomenės gyvenimo srityse“, prie kurių priklauso ir sportas.

Vokietijos Bažnyčios rūpinasi svetingumu

Tarsi atsiliepdamos į šias popiežiaus Benedikto XVI paskatas, Vokietijos Katalikų ir Evangelikų Bažnyčios deda dideles pastangas, kad tiek varžybose dalyvaujančios komandos, tiek ir čempionato svečiai – iš viso pasaulio jų gali atvykti iki trijų milijonų – pajustų tikrą svetingumą ir draugiškumą visiems. Vokietijos Bažnyčios iškėlė nuo birželio 9 iki liepos 9 dienos vykstančiam Pasaulio futbolo čempionatui devizą: „Svečiuose pas draugus“.

Pažymėdamas, jog katalikų jaunimo organizacijos yra sumaniusios įvairias dvasines ir kultūrines priemones tuose dvylikoje miestų, kuriuose vyks rungtynės, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas K.Lėmanas vienoje spaudos konferencijoje ta proga sakė, kad „mes, kaip Bažnyčia, norime prisidėti prie Pasaulio taurės varžybų sėkmės, ypač parodydami pasauliui mūsų svetingumą“. Nurodęs, jog Katalikų Bažnyčia stengiasi čempionato laiku teikti sielovadinius patarnavimus įvairiomis kalbomis, tomis, kuriomis kalba žaidėjai ir čempionato svečiai, kardinolas K.Lėmanas paaiškino, kad viena svarbiausių siekiamo svetingumo formų „yra mūsų atviros bažnyčios“.

Vokietijos abi didžiosios Bažnyčios čempionato proga išleido specialius lankstinukus įvairiomis kalbomis su maldomis bei informacija apie vykstančias liturgines apeigas ir kitus galimus sielovadinius patarnavimus užsienio svečiams. Taip pat nebuvo užmirštos priemonės bendruomenių veiklai gyvinti: daugelis parapijų visoje šalyje nusipirko arba išsinuomojo specialius monitorius su dideliais ekranais varžyboms stebėti. „Pasaulio futbolo čempionatas leidžia artimiau susiburti mūsų bendruomenėms, – sakė episkopato sporto renginių vadovas kunigas Hansas Gerdas Šutas. – Mes galėsime susitikti ir kartu žiūrėti rungtynes parapijose arba pasikviesti kaimyninės parapijos žmones stebėti su mumis ir taip nuoširdžiai bendrauti“.

Hamburgo arkivyskupas apie futbolo ir gyvenimo panašumą

Vieno didžiausių Vokietijos miestų Hamburgo, kuriame bus surengtos kelios čempionato rungtynės, katalikų arkivyskupas Verneris Tisenas varžybų išvakarėse išleido savo knygą „Devyniasdešimt minučių“ (tiek tęsiasi rungtynės), kurioje bando ieškoti futbolo ir Bažnyčios gyvenimo panašumų. „Čia galima rasti daug paralelių, – sakė interviu katalikų žinių agentūrai CNS 67-erių metų ganytojas, kuris yra didelis futbolo mėgėjas ir pats yra žaidęs universiteto komandoje. – Futbole, pavyzdžiui, viskas priklauso ne tik nuo individo, bet ir nuo komandos. Panašiai yra realiame gyvenime, taip pat ir Bažnyčioje. Tu turi užtikrinti, kad kiti žmonės įsitrauktų į žaidimą ir taip perdavinėtų kamuolį, jog komanda galėtų laimėti“.

Kita svarbi futbolo pamoka, jo įsitikinimu, yra daryti teisingas ir rezultatyvias išvadas iš pralaimėjimo, ką arkivyskupas V.Tisenas suprato, kai dar žaidė jaunystės metais. „Kai buvau jaunas, dažnai pasirodydavau prastai, buvau didelis pralaimėtojas, kol treneris man nepasakė: „Tu turi daryti teisingas išvadas iš šio pralaimėjimo. Galbūt tam reikia daugiau treniruotis arba turi geriau dirbti su kitais komandos nariais“. Ir šios vadovo pastabos darė reikiamą įtaką žaidimo pagerėjimui.

Hamburgo arkivyskupas aiškino, jog nori, kad jo knyga „Devyniasdešimt minučių“ padėtų ją skaitantiems žmonėms suprasti, „jog ne tik futbolas yra žaidimas, bet visas gyvenimas taip pat yra žaidimas, ir mes turime leisti į šiuos mūsų gyvenimus įsitraukti Dievui, kaip žaidėjui“. Juk viskas, kas skatina žmones veikti, turi ryšį su Dievu ir galutinis rezultatas visuose jų „žaidimuose“ priklauso nuo Dievo paramos ir bendradarbiavimo. „Kad ir ką mes darytume, kad ir kur būtume, laimėtume ar pralaimėtume, kokia komandą mes remtume, – vietinės reikšmės varžybose, nacionalinėje lygoje, Europos čempionate ar Pasaulio taurėje, – Dievas yra tame žaidime. Visada“.

Arkivyskupui V.Tisenui, kaip ir daugeliui kitų, tam tikri reiškiniai futbole kelia susirūpinimą. Ypač vadinamoji komercializacija, tai yra tie didžiuliai pinigai, kurie sukasi futbolo „versle“. Tačiau panašiai yra ir kitose sporto šakose, pavyzdžiui, automobilių lenktynėse arba pramogų industrijoje. „Tai yra rinka. Tad viskas, ką aš galiu pasakyti, yra linkėjimas, kad žmonės su tais pinigais turėtų daryti kažką gera“, – aiškino ganytojas. Jis nenorėjo svarstyti, kokia komanda laimės šį čempionatą, tik reiškė viltį, kad laimėtojai pasižymės teisingu žaidimu ir kad pralaimėtojai taip pat bus teisingi. Žinoma, arkivyskupas V.Tisenas labiausiai „serga“ už savo šalies Vokietijos rinktinę, bet „dar yra svarbiau, kad mes būtume svetingumo čempionai nei kad laimėtume Pasaulio taurę“. Tapimas futbolo čempionato laimėtojais „irgi būtų gerai“, pridėjo jis minėtame pokalbyje su CNS žinių agentūra.

Meksikiečiai sėkmės meldė Gvadelupės šventovėje

Nėra žinoma, ar Hamburgo arkivyskupas meldžiasi už Vokietijos komandos sėkmę pasaulio čempionate, tačiau tūkstančiai Meksikos sirgalių savo futbolo rinktinę išlydėti į Europą gegužės pabaigoje susirinko ne kur kitur, o į didžiąją Gvadelupės Dievo Motinos šventovę. Specialioms pamaldoms, dalyvaujant ir Meksikos komandos žaidėjams, vadovavęs sostinės Mechiko arkivyskupas kardinolas Norbertas Rivera Karera sakė, kad „meksikiečiai yra laimingi, galėdami palydėti mūsų brolius, kurie atstovaus šaliai“. Ganytojas kvietė rinktinės narius „išdidžiai ginti šalies vėliavos spalvas“.

Kiekvienam žaidėjui jis įteikė Gvadelupės Dievo Motinos paveikslą, o futbolo rinktinė Mechiko kardinolui padovanojo kamuolį su visų komandos autografais. Meksikoje, kaip ir visoje Lotynų Amerikoje, futbolas yra populiariausias žaidimas, toli pralenkiantis visus kitus, todėl dėl kiekvienos pergalės rungtynėse ypatingai džiaugiamasi, o pralaimėjus – išgyvenama. Meksikos, kuri pati buvo priėmusi Pasaulio taurės varžybas 1970 metais, rinktinė finaliniame varžybų etape niekada nėra nuėjusi toliau nei iki ketvirtfinalio. Tačiau pastaruoju metu ji yra padariusi nemažą pažangą, tad laukiama gero pasirodymo Vokietijoje.

Maldininkai Gvadelupės katedroje plojimais sutiko kardinolo N.Riveros palinkėjimus, kartu su būdingomis liturginėmis giesmėmis ten buvo taip pat girdimos būdingos sportinės skanduotės. Minia jaunų žmonių dar ilgai sekė nuo šventovės išvykstantį autobusą su futbolo rinktinės nariais, kuris pasuko oro uosto link. Kai kurie tose palydėtuvėse dalyvavę žmonės žurnalistams prisipažino, kad už savąją Meksikos komandą meldžiasi kiekvieną dieną.

Krikščioniškas kitų komandų palaikymas

Į finalines Pasaulio taurės varžybas Vokietijoje pateko 32 šalių futbolo rinktinės, tačiau susidomėjimas čempionatu didžiulis tarp visų tautų gausių šio žaidimo mėgėjų. Kiekvienas jų turi savus favoritus, kuriems parama (arba antipatija) gali būti paremta ne vien tik sportiniais principais. Kokiais jausmais, pavyzdžiui, Lietuvos futbolo mėgėjai vadovausis sekdami čempionate dalyvaujančios kaimyninės Lenkijos, su kuria susiklostė gana prieštaringi istoriniai santykiai, rinktinės žaidimą? Panaši situacija yra Škotijoje, kurios komanda į Pasaulio taurės varžybas Vokietijoje nepateko, tačiau ten dalyvauja pagrindinės jos varžovės Anglijos rinktinė.

Katalikų žiniasklaidoje užfiksuota Škotijos nacionalinės kunigų seminarijos, Dunso Skoto kolegijos Glazge, rektoriaus kunigo Viljamo Makfadeno nuomonė, kad jeigu škotai futbolo mėgėjai rodys nepalankumą Anglijos rinktinei vadovaudamiesi ne sportiniais, bet kitais motyvais, tai jie elgsis nekrikščioniškai, tai yra padarys nuodėmę. „Kaip krikščionys, mes esame pašaukti išlaikyti teigiamą nusistatymą kitų atžvilgiu, nepriklausomai nuo esamų skirtumų, – sakė seminarijos rektorius. – Jeigu mes jausime antipatiją vien dėl to, kad jie anglai, tai jau bus nekrikščioniška“. Kartu jis pabrėžė, jog tai priklauso nuo motyvų, todėl jeigu bus pasirinkta paremti Anglijos varžovus vien tik sportiniu pagrindu, tada nuodėmės nebus.

Kunigas V.Makfadenas taip pat paaiškino, kad jo vadovaujamoje seminarijoje mokosi ne vien škotai, bet ir anglai, ir „kaip bendruomenė mes kartu meldžiamės, kartu dirbame, kartu mokomės ir kartu stebėsime Pasaulio taurės varžybas“. Didžiosios Britanijos vyriausybės finansų ministras Gordonas Braunas, kuris yra škotas, ta proga pareiškė, kad jis, „kaip ir du trečdaliai škotų, nori, jog Anglija laimėtų“. Tačiau Škotijos regioninio parlamento pirmininkas Džekas Makonelis sakė, kad palaikys Anglijos komandos varžovus, bet tai darys sportiniu pagrindu, nes „futbolas nėra politika“.

Penktadienio numeryje rašysime apie Vokietijoje skaudžiai padidėjusios prostitucijos problemas, susijusias su pasaulio futbolo čempionatu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija