|
Angelai po bažnyčios skliautais
Benjaminas ŽULYS
Zapyškio Šv.Jono bažnyčioje buvo atidaryta dailininkės, žymios porceliano meistrės, šios parapijos gyventojos Irenos Petravičienės kaulo porceliano ir tapybos darbų paroda. Ji atidaryta per Sekmines ir Tėvo dieną. Šiomis progomis parapijos klebonas kun. Antanas Mickevičius aukojo šv. Mišias, pasakė jaudinantį pamokslą, kviesdamas mylėti Dievą, gerbti ir mylėti savo tėvus, šeimą, o tėvus pavyzdingai atlikti savo pareigą vaikams, šeimai. Po to pakvietė gausiai susirinkusius parapijiečius bei svečius apžiūrėti žymios porceliano meistrės ir dailininkės darbų parodą. Žymios todėl, kad I.Petravičienė dar 1970 metais, dirbdama Kauno dailiosios keramikos gamykloje Jiesia, sukūrė pirmuosius lietuviškojo porceliano dirbinių etalonus servizus, dekoratyvines lėkšteles, dėžutes, žvakides, kitus įspūdingus, išraiškingus dirbinius. O kavos servizai Klasika, Viesulas parodose pelnė ne vieną apdovanojimą ir ilgam išliko kaip populiariausi gamyklos darbų modeliai. Be to, menininkė sukūrė autorinę marmurinės masės techniką. I.Petravičienė populiarino ir tebepopuliarina lietuviškąjį porcelianą, rengdama tarptautinius kaulinio porceliano simpoziumus, seminarus. Su savo darbais ji dalyvavo įvairiose parodose Kaune, Vilniuje, kai kuriose užsienio šalyse. Beje, rugsėjo pradžioje tarptautinis kaulo porceliano seminaras bus surengtas akcinės bendrovės įmonėje Jiesia, kur tikimasi pasidalyti savo meistriškumo patirtimi, išgirsti naujienų iš savo kolegų.
Šioje parodoje eksponuojamai baltutėliai porcelianiniai kiaušiniai (neseniai baigėsi velykinis metas), vazos, kiti porceliano darbai. O dailės kūriniuose vyrauja angelų tematika. Kodėl angelų? Apie tai užsiminus, menininkė trumpai stabtelėja, gal svarstydama, ar pasakoti apie savo dvasinius išgyvenimus, nepaprastas pajautas, gilaus meditavimo apraiškas. Šios visada būna siejamos su Dievu, malda, angelais. Gal ne kiekvienas mane supras, gal kai kas ir pasišaipys, bet yra taip, kaip yra..., pagaliau sako I.Petravičienė.
Pasirodo, prieš kurį laiką jos namai buvo apiplėšti, ji pati labai sumušta ir ilgą laiką buvo tarp gyvenimo ir mirties. Tada ji maldoje prisišaukė angelą ir netrukus išvydo regėjimą tikro angelo viziją. Jis atsistojęs šalia jos ir, kaip supratusi moteris, pasiruošęs ją saugoti nuo smurto. Nuo angelo ėję įvairiausių spalvų, atspalvių srautai tokių spalvų ji savo paletėje neturinti ir apskritai tokių nemačiusi, tai buvusios tarsi kažkokios nežemiškos spalvos... Irena, jei taip galima sakyti, tarsi susidraugavo su angelais, žino jų vardus. Vienas šių Aukščiausiojo pasiuntinių netgi griežtokai subaręs, kad ji užsiimanti vien molio keramika, reikėtų imtis porceliano. Taip ji ir padariusi. Ir šio darbo rezultatai pranoko lūkesčius jos porceliano darbai džiugina dažno žmogaus akį ir širdį, yra plačiai pripažinti. I.Petraitienė tai sieja ne vien su savo sugebėjimais, bet visų pirma su Dievo pagalba. Kitą kartą, šįkart sapne, jos paprašytas angelas ją nukėlė į nuostabiuosius Edeno sodus... I.Petravičienė yra uoli katalikė, per savo, menininkės, suvokimo prizmę ji siekia grožio ir šviesos.
O tą parodos atidarymo dieną per šv. Mišias ji regėjusi tarp kunigo A.Mickevičiaus, laiminusio susirinkusiuosius, rankų kažkokią nepaprastą šviesą, kuri po to pasklidusi po visą bažnyčią. Klebonas kun. A. Mickevičius sakė, kad jis mielai priimąs kiekvieną gerą darbą, nuoširdžius ketinimus, todėl ir ši paroda esanti čia. Ji čia veiks tikriausiai iki Joninių.
Prieš parodą Zapyškio bažnyčioje ekspozicija buvo rodoma Kačerginės filijos koplyčioje, kur susilaukė nemažo vietos gyventojų, čia poilsiaujančių žmonių dėmesio. Menininkė sakė, kad kun. A.Mickevičius skatina kiekvieną gerą idėją, šviesią mintį, su atida žvelgia į meno kūrinius, teigiančius meilę ir dorą. Jis pasiūlė parodą iš Kačerginės perkelti į Zapyškio bažnyčią ant kalno, taip ją galės pamatyti dar daugiau žmonių. Kunigas sakė neabejojąs, kad parodos geografija plėsis ir toliau, tam neprieštaravo ir pati dailininkė.
Kaip anksčiau pastebėjo jos kolega A.Uždavinys, I.Petravičienės kūrybai yra būdinga klasikinė rimtis ir estetinis subtilumas bei paprastumas, kas daugeliui šiuolaikinių menininkų atrodo senamadiška. Dailininkės pamėgtos formos yra moteriškai švelnios, neįmantrios. Jos porceliano dirbiniai spinduliuoja vidinę šviesą ir byloja apie vidinę pusiausvyrą bei ramybę.
Kūrėja bažnyčioje susirinkusiems parapijiečiams papasakojo, kad jai seniai apkarto mene gyvuojantis, drąsiai galima sakyti, vulgarizmas, purvas, todėl, kaip priešpriešą tam, savo darbais siekianti šviesias idėjas pakelti į didesnes aukštumas. Jos kūryboje, tiek porceliane, tiek tapyboje, užtenka vietos ir angelams, ir gamtos grožiui, ir reptilijoms visa kam, kas gražu, išraiškinga.
Po šv. Mišių ir parodos atidarymo susirinkusiems parapijiečiams koncertavo į šventę pakviestas čekų smuikininkas, grojąs elektriniu smuiku, Slavikas Formanas, kuris atliko savo kūrinius.
Zapyškis, Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius
|