|
Krekenavos aktyvistai
Karui baigiantis ir pirmaisiais pokario metais Krekenavos KGB, NKVD ir Krekenavos aktyvistai buvo gana veiklūs. 1945 metų ankstyvą pavasarį visą savaitę miestelio aikštėje gulėjo išniekinti 22 partizanų kūnai (Skilvonių miško aukos), po poros mėnesių šešios aukos. Vėlesnių aukų čekistai nebeguldydavo miestelio aikštėje, o numesdavo NKVD būstinės kieme (prie buvusių Žuko namų). Žmonės pasakojo, kad tas aukas užkasdavo prie Lokaušos upelio stovėjusioje daržinėje, netoli NKVD būstinės. Jas užkasdavo stribas Antanas Škutas. Pirmosios partizanų aukos buvo užkastos dirvoje šalia vadinamųjų senųjų kapelių. 1945 metų vasarą Krekenavos aktyvistai gyrėsi, kad likvidavo Šambalionių kaimo gyventojus vyrą ir žmoną Jakaičius. Liko dvi mažametės dukrelės. (Jakaitis buvo ką tik grįžęs iš Vakarų.) Krekenavos aktyvistai, patykoję netoli Šimbalionių, miškelyje juos suėmė, ir jų niekas daugiau nematė.
Apie 1948 metus NKVD leitenanto Čirikovo žmona (ar tik sugyventinė) Laurinaitienė pasakojo, kad jų gyvenamo namo rūsyje yra užkastų per tardymą užmuštų žmonių kūnų. Tas namas Laisvės aikštėje stovėjo priešais NKVD (milicijos) pastatą. Čirikovui ir Laurinaitienei išsikėlus į Šiaulius, tą namą buvo nusipirkęs Krekenavos vidurinės mokyklos mokytojas Antanas Linkevičius. Krekenavos senieji gyventojai prisimena buvusį NKVD viršininką Serebnikovą, kuris dirbo 1945 metais. Jis per tardymus kartais prievartaudavo moteris. Man teko trejus metus dirbti Krekenavoje statant kultūros namus, mokyklos priestatą ir kitus objektus, tad viską, ką čia rašau, girdėjau iš vietos senbuvių.
1946 metais NKVD viršininku buvo Smykovas, labai daug ir aktyviai verbavęs talkinti, ypač vidurinės mokyklos mokinius. 1947 metais Krekenavos saugume dirbo K.Volkovas (jį gerai pažinojau). Po Volkovo, 1948-1949 metais darbavosi gana žiaurus Loginovas. Vėliau, susikūrus Ramygalos rajonui, Krekenavos NKVD buvo likviduotas ir Loginovas perėjo dirbti į Ramygalos rajono čekistų gretas. Ramygalos rajono čekistams vadovavo majoras Sodeikovas. 1945-1947 metais Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus NKVD organuose dirbo leitenantas Sergejus Tichomirovas. Apie 1946 metus už S.Tichomirovo ištekėjo Krekenavos progimnazijos mokinė Laimutė Rudytė, istoriko Gedimino Rudžio tėvo sesuo. Apie 1947 metus Tichomirovas su žmona išsikėlė kažkur į Rytų Lietuvą. Prieš Atgimimą ir Atgimimo metu jis dirbo Utenoje, buvo gana aktyvus: dalyvavo sunaikinant paskutinį Aukštaitijos partizaną A.Kraujalį-Siaubūną. Ir dirbdamas Krekenavoje, jis gana aktyviai pasidarbavo. Dar yra gyva moteris, kurią jis peršovė, žiauriai sumušė jos motiną. Žiauriausiais būdais nukankino partizano Paukštelio tėvą.
Per Atgimimą ir vėliau, taip pat ir dabar esu istorinės grupės visuomeninis darbuotojas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus narys. Mes apie S.Tichomirovą esame surinkę labai daug jo žiaurumą įrodančios medžiagos, ją buvome pateikę prokuratūrai. Tada jis nieko nelaukdamas išsidangino į Rusiją.
Labai gaila, bet buvo ir mūsų tautiečių, kurie enkavėdistams pataikavo, jiems talkininkavo. Tai gerai įrodo skandalai, vykstantys dabartiniame Seime.
Antanas ŠIMĖNAS,
Laisvės kovų dalyvis
© 2006 XXI amžius
|