Atnaujintas 2006 birželio 23 d.
Nr.48
(1448)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

ANTROSIOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DEKLARACIJOS 65-osios metinės

Dviejų ideologijų, kurios rėmėsi teroru ir vykdė genocido politiką, bendrystės abejonių nekelia. Apie tai liudija XX amžiaus istorija. Gensekas ir fiureris. Dvi socializmo atmainos: socializmas, vėliau pasivadinęs komunizmo vardu, ir nacionalsocializmas, abu siekiantys tokių pačių imperinių tikslų. Šie sutapimai anaiptol nėra atsitiktiniai. Jie kyla iš totalitarinių režimų prigimties. Neesminiai „ideologiniai“ nesutapimai tik padeda reljefiškai išryškinti tikruosius -izmų kėslus.


Krekenavos „aktyvistai“

Karui baigiantis ir pirmaisiais pokario metais Krekenavos KGB, NKVD ir Krekenavos „aktyvistai“ buvo gana veiklūs. 1945 metų ankstyvą pavasarį visą savaitę miestelio aikštėje gulėjo išniekinti 22 partizanų kūnai (Skilvonių miško aukos), po poros mėnesių – šešios aukos. Vėlesnių aukų čekistai nebeguldydavo miestelio aikštėje, o numesdavo NKVD būstinės kieme (prie buvusių Žuko namų). Žmonės pasakojo, kad tas aukas užkasdavo prie Lokaušos upelio stovėjusioje daržinėje, netoli NKVD būstinės. Jas užkasdavo stribas Antanas Škutas. Pirmosios partizanų aukos buvo užkastos dirvoje šalia vadinamųjų senųjų kapelių. 1945 metų vasarą Krekenavos „aktyvistai“ gyrėsi, kad „likvidavo“ Šambalionių kaimo gyventojus vyrą ir žmoną Jakaičius. Liko dvi mažametės dukrelės. (Jakaitis buvo ką tik grįžęs iš Vakarų.) Krekenavos „aktyvistai“, patykoję netoli Šimbalionių, miškelyje juos suėmė, ir jų niekas daugiau nematė.


Kovų už nepriklausomybę istoriją išsaugosime ateinančioms kartoms

Šiemet Vengrija minės 1956 m. spalio 23 d. prasidėjusio sukilimo prieš prosovietinę diktatūrą 50-ąsias metines. Tai labai svarbi ir iškili, o kartu ir liūdna data, nes J.Kadaro pakviesta raudonoji armija sukilimą, pareikalavusį daugiau kaip 20 tūkstančių aukų, nuslopino. Žinia apie narsų vengrų tautos pasipriešinimą diktatūrai rado atgarsį ir kitose laisvę mylinčiose šalyse, tarp jų – okupuotoje Lietuvoje. Tai pasireiškė solidarumo su vengrais ir protesto prieš stalininę diktatūrą mitingais Kaune ir Vilniuje Vėlinių metu tų miestų kapinėse (iki susirėmimų su milicija ir kariškiais). Buvo daug sumuštų, suimtų, daug studentų pašalinta iš aukštųjų mokyklų, aktyviausieji daugelį metų buvo KGB struktūrų persekiojami. Neramumai Lietuvoje per Vėlines kartojosi ir 1957 metais. Tai liūdna, bet kartu pasididžiavimo verta mūsų tautos istorijos dalis, kurios negalima užmiršti.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija