|
Pavojaus skelbti dar nereikia
Perskaičius XXI amžiuje (Nr. 42), skyrelyje Lietuvių spaudos puslapiuose, Almos Stasiulevičiūtės straipsnį Tas Pirmųjų komunijų bedieviškumas, apėmė gana prieštaringos mintys.
Viena vertus, autorės matytas Pirmosios Komunijos priėmimo vaizdas yra gana tiksliai pateiktas ir jis tikrai nedžiugina. Autorė rašo, kad, tai pamačiusi, išėjo iš bažnyčios ir apsiverkė. Jeigu autorė rašė tiesą ir ji tikrai verkė, nelinksma darosi ir man. Antra vertus, mano manymu, tai buvo piktos ašaros, na, o pyktis niekada nebuvo geras patarėjas.
Manau, nėra tiksli straipsnio autorės prognozė, kad dauguma tų, priėmusių šv. Komuniją, į bažnyčią ateis tik po keliolikos metų. Kol ištiks vestuvės ar, neduok Dieve, laidotuvės. Daugelis jų, nors gal ir ne visi, ateina į bažnyčią ir šv. Kalėdų, ir šv. Velykų rytą. Daugelis jų priima ir Sutvirtinimo sakramentą, nors gal ne visų tikėjimas būna sutvirtinamas. Bet jeigu jie ateina nevaromi, tai jau yra gerai.
Tiesa, katalikams privaloma švęsti sekmadienį, tad jų ir pasigendi. Tuo labiau per Sekmines, Šventosios Dvasios atsiuntimo dieną. Tad tos Šventosios Dvasios jiems gal kiek ir pritrūksta. Tačiau po penkis dešimtmečius trukusio ateistinio auklėjimo, po dialektinio materializmo paskaitų, kurias, kaip matyti iš straipsnio, neblogai prisimena ir pati jo autorė. Tai nieko nuostabaus.
Dialektinio materializmo apaštalai skelbė, kad, pastačius komunistinį rojų komunizmą, religija, kaip netekusi materialinės bazės, nunyks. Tačiau su Dievo pagalba nunyko, sugriuvo pati komunistinio rojaus statytoja. Tiesa, sugriuvus Sovietų Sąjungai, dialektinio materializmo skelbėjai neišnyko. Pakankamai jų yra ir sočiuose Vakaruose. Tačiau, netekę tokios materialinės bazės, kokia buvo Sovietų Sąjunga, jie kalnų jau nenuvers. Tad skelbti kažkokį pavojų tikrai nereikėtų.
Visai nesuprantamas ir šv. Komunijos priėmimo filmavimo bei fotografavimo prilyginimas pornografijai. Toks lyginimas yra visai be pagrindo. Be to, autorė straipsnį pradėjo ir baigė Da Vinčio kodu. Ar ne per daug dėmesio šiam paistalui?
Vladas MARKEVIČIUS
Biržai
© 2006 XXI amžius
|