|
Kad Kristui giedotų visa Lietuva
Apie naują muzikinį sąjūdį neseniai buvo pranešta per Marijos radiją, apie jį buvo rašyta XXI amžiuje (2006 04 14 mons. Kazimieras Senkus Kultūringai švęsti bažnyčios liturgiją; prof. Giedrius Kuprevičius Padeda suvokti liturginių giesmių prasmę). Abiejuose straipsniuose rašoma, kad bažnyčiose reikia įvesti bendruomeninį giedojimą. Jo svarbiausias autorius, iniciatorius mons. K.Senkus.
Monsinjoras tam žada pritaikyti savo Naujojo liturginio giesmyno palydovą. Jis sako: Gera liturginė muzika pasižymi tuo, kad joje yra žodžio ir garso sąsaja, skambėjimo ir veiksmo ryšys; ji jos atlikėjui ir klausytojui leidžia įsijausti ir įsiklausyti į aukštesniąją, į vidujinę bei dvasinę tikėjimo sritį. Tuomet dar labiau išryškėja žodžiai bei minties reikšmė liturginėje muzikoje, kuri yra ideali priemonė neištariamą dalyką tikėjimo tiesą ir muzikos meno grožį suprantamai ištarti ir padaryti girdimą (Dievas garbinamas dvasia ir tiesa). Muzikai padedant prakalbinami nekalbantys dalykai.
Bandymas bažnyčioje bendruomeniškai giedoti ne naujas dalykas Lietuvoje, dažnai spontaniškai teko ir tenka giedoti. Štai Kaune, Prisikėlimo bažnytėlėje (1955-1970 m.), darnus kelių moterų balsų būrelis gan sėkmingai giedojo daugybę giesmynuose esančių giesmių ir joms pritarė visa bažnyčia.
Ilgalaikis Kauno Arkikatedros choro vadovas Pranas Beinaris bendruomeniniam giedojimui net parašė Tautos Vienybės Mišias (vienbalses, 1944 m.). Ant jų buvęs Kunigų seminarijos muzikos prof. mons. P.Tamulevičius yra užrašęs tokią rezoliuciją: Šios vienbalsės Mišios labai rekomenduojamos ne vien chorams, bet ypač liaudies giedojimui, labiausiai, kai švenčiami parapijų atlaidai ar kurie kiti svarbesni minėjimai. Šių Mišių melodijos padės įsitraukti nesunkiai visokio amžiaus giedotojams į Kristaus auką. Taip pat ir kunigams šios melodijos padės vadovauti giedojimui bei patiems jame dalyvauti.
Ir pats mons. P.Tamulevičius yra sukūręs bendruomeniniam giedojimui giesmių.
Prie Aušros Vartų Vilniuje yra lietuvių giedotojų grupelė-chorelis, kuris visą laiką duoda toną bendruomeniniam giedojimui.
Dabartiniu metu kiekvieno mėnesio 14 dieną Kauno Arkikatedroje per pamaldas Marijai (vad. mons. Vincentas Jalinskas) susirenka bendruomeniniam giedojimui keletas choro giesmininkų, o prie jų ir grupės tikinčiųjų (vad. Onutė Vaitkevičienė, muz. Teisutė Palubinskaitė, vargonininkas Vitas Gruzinskas). Žmonėms ant klauptų yra paliekamos giesmių knygelės (su gaidomis ir be jų).
Mons. K.Senkus sako, kad bendruomeninio giedojimo įvedimo procesas ilgas, reikalaująs pastangų, darbo. Šiai akcijai pritaria mons. P.Tamulevičius, Marijos radijo direktorius kun. O.Volskis, kun. V.Kaknevičius ir kiti, o svarbiausia remia arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Vadinasi, gimsta bažnytinio bendruomeninio giedojimo sąjūdis. Ateinančius 2007 metus žadama skelbti tokio giedojimo metais, kad Kristui giedotų visa Lietuva. Bus steigiamos muzikos komisijos, rengiami giedojimo kursai. Mons. K.Senkus siūlo pradėti giedoti giesmę Tau, Kristau, tegieda visa Lietuva. Pal. J.Matulaičio choras įsipareigojo atlikti šią giesmę. Kompozitorius G.Kuprevičius parašys giesmės pristatymą. Pradžia gera ir teikianti vilčių. Tik reikia jėgų, entuziazmo ir darbo.
Darbas nemažas, komisija turėtų išleisti tam pritaikytus giesmynus, giesmynėlius. Čia kompozitoriams, muzikams būtų proga sukurti naujų, lengvų, skirtų šiai epochai, giesmių. Kartu reikėtų išleisti jaunimui bei moksleiviams pritaikytus giesmynėlius. Reikia nepamiršti ir laidotuvių giedojimo, kuris šiuo laiku yra gana padrikas, neaiškus. Reikia ir laidotuvių giesmyno (vietoj buvusių kantičkų). Taigi darbo daug visiems: ir pasauliečiams, ir Bažnyčios žmonėms.
Jonas KIRLYS
Garliava, Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius
|