|
Laiminga vaikystė
Petras KATINAS
Nespėjo Rusijos prezidentas savo kalboje Federaliniam susirinkimui pranešti apie susirūpinimą demografinėmis problemomis bei ištarti sakramentinę frazę apie meilę, apie moteris, apie vaikus, kai aukščiausio rango pareigūnai, jau nekalbant apie Dūmos deputatus, irgi staiga susirūpino vaikais, gimstamumo mažėjimu ir pan. Pasak rusų publicistės Galinos Sidorovos, vaikų tema visada sukelia nesveiką pagyvėjimą tarp Rusijos politikų. Jie ima išdykauti tarsi paaugliai, kuriems laiku nebuvo paaiškinta, kaip atsiranda vaikai. Štai ir po V.Putino kalbos Dūmos oratoriai ir skandalistai sukruto tarsi koks širšynas. Pirmavo, aišku, Vladimiras Žirinovskis. Jis netgi paragino surengti lenktyniavimą tarp partijų, kurių jų partiečiai pagimdys daugiau vaikų. Ir tuoj pat į soclenktynes iškvietė Rusijos komunistų vadą Genadijų Ziuganovą. V.Žirinovskis per artimiausius dešimt metų pažadėjo pradžiuginti Rusiją keturiais mažais žirinovskiukais. O V.Putino partijos Jedinnaja Rossija frakcijos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, jog revoliucijų laikotarpis pasibaigė, laikas gimdyti. Bet niekas, nei V.Putinas, nei V.Žirinovskis su G.Ziuganovu, nekalbėjo, kaipgi išties gyvena vaikai nuo naftos dolerių pampstančioje Rusijoje, kas ir kaip rūpinasi beglobiais bei benamiais vaikais, kurių vis daugėja, o tūkstančiai jų užplūdo didžiųjų miestų, ypač Maskvos ir Sankt Peterburgo gatves, gyvena apleistuose lūšnynuose, glaudžiasi pastogėse ar kanalizacijos kamerose. Kaip ir įvairios paskirties vaikų namuose ar panašiose įstaigose, kurių režimas primena lagerį.
Oficialiais duomenimis, daugiau kaip 40 tūkst. jaunų Rusijos piliečių kasmet bėga iš savo šeimų, dar keliasdešimt tūkstančių bėga iš vaikų namų ir internatų. Daugiau kaip du tūkstančiai vaikų kasmet patiria seksualinį prievartavimą ir tiek pat vaikų bei paauglių nusižudo. O vaikų mirtingumas Rusijoje tris kartus didesnis nei visoje Europoje. Septyniolika milijonų Rusijos vaikų (kas trečias) gyvena žemiau skurdo ribos, o Rusija tvirtai užima pirmąją vietą pasaulyje pagal užregistruotų vaikų našlaičių skaičių 530 tūkstančių. Kasmet gimdymo namuose gimdyvės palieka 15 tūkst. naujagimių, o daugiau kaip 300 tūkst. gimsta ne šeimose. 170 tūkst. tėvų įrašyti specialioje problemiškų šeimų įskaitoje, o vienišos motinos nužudo 200 vaikų. Kasmet vidutiniškai iš 25 tūkst. tėvų atimamos tėvystės teisės. Visi skaičiai paimti iš oficialių pranešimų, tačiau, anot žinomo Rusijos publicisto Deniso Terentjevo, tyrinėjančio demografines problemas ir vaikų padėtį, tie skaičiai yra nepalyginti didesni, nes valstybė beveik nieko nedaro, kad padėtis bent kiek pagerėtų. Netgi Rusijos vidaus reikalų ministras Rašidas Nurgalijevas pareiškė, jog vaikų ir paauglių valkatavimas ir nepriežiūra, nuolat didėjantis beglobių skaičius kelia didelį pavojų visuomenės vystymuisi. Ministro žodžiais, mirtingumas nuo narkotikų, palyginti su praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu, išaugo 12 kartų, o dėl tos pačios priežasties tarp vaikų ir paauglių net 42 kartus. Oficialiais duomenimis, Rusijoje narkotikus vartoja keturi milijonai nepilnamečių.
Rašytojas ir žmogaus teisių gynėjas Anatolijus Pristavkinas pareiškė: Mums ne gėda, kada vaikas elgetauja ar kada paimti nepilnamečių mergaičių prostitučių prie sostinės Kazanskaja stoties atvyksta ne kokie nors kriminaliniai elementai, o mūsų parlamento deputatai. Jie jas nuprausia, pasinaudoja ir vėl išvaro į gatvę. Vaikai tokių dalykų niekada nepamiršta. Vėliau valdininkai kalba: Kaip keista! Paauglys, dar visiškai vaikas, o jau žmogų nužudė. Taigi niekas kitas, o jūs jį ir išauginote tokiai žmogžudystei.
A.Pristavkinas pateikė keletą pavyzdžių, kaip įstatymų ir tvarkos sergėtojai elgiasi su benamiais valkataujančiais vaikais. Štai ką rašytojui papasakojo dešimtmetis Kostia, atvykęs į baltamūrę iš Sankt Peterburgo, palindęs po suolu traukinio kupė: Naktį mane nutempė į milicijos poskyrį. Ten du milicininkai pareiškė, kad aš esu vagis. Mane truputį mušė, po to liepė nusiauti sportinius batelius ir nusimauti kojines. Tada vienas jų peiliu perpjovė man kojos padą, davė tvarstį ir liepė nešdintis. Kai rašytojas papasakojo šį atsitikimą žinomam advokatui Nikolajui Artamonovui, tas nė kiek nesistebėjo ir iškart pareiškė, kad tie milicininkai, supjaustę dešimtmečiui kojos pėdą, tikriausiai tarnavo Čečėnijoje. Tai okupacinių pajėgų išbandytas būdas susidorojant su pagautais čečėnais. Jiems irgi perpjauna kojų padus ir į žaizdą įdeda keletą plaukelių. Žaizda užgyja, tačiau po tokios operacijos kiekvienas žingsnis sukelia neapsakomą skausmą. Todėl, kaip sakė Sankt Peterburgo socialinė darbuotoja L.Lobanova, prievarta visada sukelia naują prievartą. Ji pažymėjo, jog dauguma gatvės paauglių ir vaikų į klausimą, kuo svajoja tapti, daugiausia atsako norintys tapti milicininkais. Tai visiškai suprantama. Nes jie iš savo karčios patirties žino, jog, tapę milicininkais, irgi galės į valias tyčiotis iš kitų nelaimėlių.
Pasak L.Lobanovos, dabar Sankt Peterburgo gatvėse valkataujantiems vaikams neįmanoma patekti nė į vieną prieglaudą, ypač jeigu jis narkomanas. Dar labiau į prieglaudas neimami sunkiai sergantys vaikai ir paaugliai.
Neseniai Šveicarijos laikraštis Le Temps paskelbė skandalingą straipsnį apie tai, kad Rusijoje ne mažiau kaip milijonas benamių vaikų faktiškai negauna absoliučiai jokios paramos iš valstybės.
Apskritai Rusijoje beglobių problema visada buvo. Ypač po bolševikų atėjimo. 1922 metais šioje šalyje, oficialiais duomenimis, bastėsi daugiau kaip septyni milijonai vaikų ir paauglių. Po kolchozinio išbuožinimo ir kilusio bado bei epidemijų jų dar padaugėjo. Taip pat ir po Antrojo pasaulinio karo. O subyrėjus Sovietų Sąjungai, iš vaikų namų, visokių internatų, kuriuose gyvenimas priminė koncentracijos stovyklas, šimtai tūkstančių vaikų ir paauglių patraukė į didžiųjų miestų gatves. Be to, nepaprastai išaugo asocialių šeimų skaičius. Netgi Rusijos prezidento įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Vladimiras Lukinas pareiškė, jog situacijos jis negali vertinti kitaip nei absurdiška, nes valkataujančių ir benamių vaikų problema egzistuoja tuo metu, kai valstybės kasa perpildyta. Gatvių valymas nuo valkataujančių vaikų nieko nepakeis. Kovojant su šiuo baisiu reiškiniu, būtinas nuolatinis įvairių priemonių finansavimas. Ir pirmiausia reikia atkreipti dėmesį ne į pačius vaikus, o į jų tėvus. Iš tiesų Rusijos valdžia skiria milžiniškus pinigus Kremliaus ir kitų valdžios reprezentacinių rūmų remontui, didina atlyginimus biudžetininkams, kariškiams ir milicininkams, tačiau valkataujantiems vaikams neskiria nieko. Tai ir suprantama: gatvės vaikai juk neis balsuoti per 2008 metų rinkimus.
Vaikų teisių tyrimo centro vadovas Borisas Altšuleris sako, kad nevyksta jokio darbo su asocialiomis šeimomis. O nevyksta todėl, jog apie tai nepaminėta jokiame įstatyme ar teisiniame dokumente. 2004 metais gatvėse buvo sulaikyta 700 tūkst. nepilnamečių vaikų, 553 tūkst. grąžinti tėvams. O 2005-aisiais vėl susemta 620 tūkst. vaikų. Šiemet situacija ne tiktai nesikeičia, bet dar blogėja.
© 2006 XXI amžius
|