| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Įamžintas sovietų nužudytas pasienietis Dubičių pasienio užkardai suteiktas Aleksandro Barausko vardas Rūta Averkienė
Minint Okupacijos ir genocido dieną ir pirmosios Lietuvos okupacijos aukos Lietuvos kariuomenės atsargos viršilos, Šaulių sąjungos nario, Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 66-ąsias žūties metines, Dubičių pasienio užkardai suteiktas A.Barausko vardas. Prieš metus, birželio 15 dieną, pagerbiant A.Barauską, jo gyvenimo ir žūties vietoje Ūtos kaime Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas. A.Barausko vardo Dubičių pasienio užkardai suteikimo proga buvo prisimintas netolimame Ūtos kaime 1940 metais įvykęs Lietuvai reikšmingas įvykis. Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas A.Barauskas buvo pirmoji sovietų okupacijos ir teroro auka. Ankstų birželio 15-osios rytą vyr. policininkas A.Barauskas, naktį patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi savo bute, kuris kartu buvęs ir pasienio sargybos būstinė. Ši būstinė buvo įkurta neseniai 1940 metų sausio mėnesį, kai buvo baigtas naujos Lietuvos ir Sovietų Sąjungos sienos ženklinimas. Buvusi administracinė linija neteko prasmės ir Lietuvos valstybės siena persikėlė į rytus. Maždaug 3 val. 40 min. ryte apie dvidešimt 185-osios šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi apšaudė būstinę, susprogdinę granatą ir, įsiveržę į patalpą, jėga išvedė sargybos viršininką A.Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus kirto jam kardu, kitas iššovė į galvą. Vežamas pas gydytoją, A.Barauskas mirė. Budeliai, atlikę niekšišką darbą, pasitraukė į Baltarusijos teritoriją, kuri nuo namo buvo už 100 metrų. Netrukus buvo suorganizuota trijų asmenų delegacija, kuri su balta vėliava nuvyko sovietų teritorijos link. Naiviai tikėtasi drauge ištirti šį neregėto žiaurumo įvykį. Žinia apie sovietų išpuolį netrukus pasiekė Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Jau tos pačios dienos 9 valandą ryte, dar valandai likus iki Sovietų ultimatumo termino pabaigos, Politikos departamento direktorius Edvardas Turauskas ministerijos vardu pasirašė šifruotą telegramą Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje. 1940 m. liepos 3 d. žodinę notą dėl minėto tragiško įvykio SSSR pasiuntinybei Kaune įteikė ir naujoji prosovietinė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tačiau jokie diplomatiniai protestai agresoriui neturėjo reikšmės. Notoje buvo išdėstyti pareigūnų nustatyti faktai. Nurodyta, kad žuvęs pasienietis paliko šeimą: žmoną Oną Barauskienę (g.1914) ir dvi dukteris Onutę (7 m.) ir Marytę (5 m.). Notoje buvo paprašyta įvykį ištirti ir pasvarstyti apie galimybę mirusiojo šeimai suteikti išgyvenimo pašalpą. Deja, okupantams tai jau nerūpėjo. Šeima, netekusi maitintojo, liko užmiršta ir atstumta. Šis įvykis ilgam buvo užmirštas. Sovietai, žinoma, į kvietimą neatsiliepė, nes jie jau žinojo, kas laukia visos Lietuvos. Net ir atkūrus nepriklausomą Lietuvą (po 1990 m.) A.Barausko nuopelnai niekaip nebuvo įvertinti: nesuteiktas joks statusas, neapdovanotas medaliu ar ordinu. Suprantama, kad A.Barauskas tik vykdė savo tarnybines pareigas, bet tai buvo neeilinis įvykis, kai Lietuva dar nebuvo priėmusi ultimatumo, o nepriklausomos valstybės pareigūnas nužudytas įsibrovėlių okupantų. Pasienio sargybos viršininko A.Barausko nužudymu prasidėjo pusę amžiaus trukusi Lietuvos okupacija. Praėjusiais metais gegužės 10 dieną LR Prezidento dekretu A.Barauskas (po mirties) buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas, štabo viršininkas Vaclovas Zabarauskas pabrėžė, jog pasieniečiams tenka didelė garbė ir atsakomybė saugoti Lietuvos valstybinę sieną dirbant A.Barausko pasienio užkardoje. Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša sakė, kad mes, gyvendami laisvoje valstybėje, kuri yra ir Europos Sąjungos ir NATO narė, ne visada susimąstome, kokia trapi ir pažeidžiama yra šalies saugumo sąvoka. Todėl privalome suvokti, jog ateities gerovė priklauso nuo visų mūsų darbštumo, sąžiningumo ir susitelkimo. Rajono savivaldybės mero pavaduotojas pasveikino visus pasieniečius, linkėdamas neprarasti ryžto, tvirtybės bei entuziazmo tarnyboje. Ir užkardai suteiktą A.Barausko vardą pateisinti dorai ir sąžiningai atliekant pareigą Tėvynei. Pasieniečių klubo pirmininkas Algis Balaišis su didele pagarba žuvusiajam paminėjo tai, jog A.Barauskas, pats būdamas beviltiškoje situacijoje, sugebėjo iš mirties gniaužtų išgelbėti žmoną ir dvi dukreles. Jis sakė, jog A.Barausko mirtis buvo įspėjimas apie gresiantį pavojų visiems Lietuvos žmonėms. A.Balaišis pasieniečiams linkėjo ištvermės ir Dievo palaimos. Su ašaromis akyse prabilo vienintelė gyva esanti dukra O.Brasiūnienė. Dukroms ir mamai, išlikusioms gyvoms po vyro ir tėvelio beprasmės žūties, teko sunki dalia. O.Brasiūnienė sakė, jog ji, tuomet buvusi septynerių metų mergaitė, tos nakties tragediją atsimena iki šiol: Čia mes laimingai gyvenome, čia mus ištiko ir ta baisi netektis, visai kitaip pakreipusi visos šeimos likimą. A.Barauskas palaidotas Perlojos kapinėse. Prieš keletą metų šalia tragiškai žuvusio vyro atgulė ir žmona. Šviesus A.Barausko atminimas buvo pagerbtas tylos minute, nuskambėjo ir Lietuvos himnas, salvės, o užkardos pareigūnai padėjo gėlių jo žūties ir amžinojo poilsio vietose. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas, štabo viršininkas V.Zabarauskas ir žuvusio pasieniečio dukra O.Brasiūnienė atidengė lentą, žyminčią Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės A.Barausko užkardą. VSAT vado ir Varėnos rinktinės vado įsakymais padėkomis buvo apdovanoti šauniausi pasieniečiai: Povilas Kibildis, Mindaugas Stulgys, Artūras Kaktavičius, Donatas Valančius, Kęstutis Bilinskas. Minėjime dalyvavo ir Atgimimo pradžioje, prieš penkiolika metų, žuvusio pasieniečio, Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininko Gintaro Žagunio mama. Jis buvo nužudytas pasienyje su Baltarusija, Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, tarnybos metu. Po A.Barausko vardo suteikimo Dubičių pasienio užkardai ceremonijos visi dalyvavusieji apžiūrėjo prieš keletą metų atidarytos modernios užkardos patalpas. Varėnos rajonas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |