Pirmasis puslapis
Atmintis
Credo
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kijeve - vėl „geležinė Julija“

Pagaliau, praėjus trims mėnesiams po rinkimų, Ukrainoje suformuota valdančioji koalicija, kuri Ukrainos Aukščiausioje Radoje (parlamente) turės 243 balsus iš 450. Į „oranžinių“ politinių jėgų koaliciją įeina buvusios ir naujosios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenkos blokas, proprezidentinės „Mūsų Ukrainos“ ir Socialistų partijų atstovai. Kadangi vienos iš „oranžinės“ revoliucijos lyderių J.Tymošenkos blokas gavo daugiausia mandatų, tai naujajame ministrų kabinete šis „geležinės Julijos“ blokas turės vienuolika ministrų portfelių iš 22-iejų.

Valymas ar imitacija?

Tuo, kad dabartinėje Rusijoje kuo didesnis viršininkas, tuo didesnis sukčius ar vagis, niekas jau nebesistebi. Ir tik labai retai kuris nors iš jų pakliūva į teisėsaugos akiratį. Todėl Rusijos žiniasklaida ypač daug dėmesio skyrė Volgogrado mero Jevgenijaus Iščenkos areštui. Oficialiai jam pateiktas kaltinimas komunalinėms reikmėms skirtų lėšų iššvaistymu. Pasirodė, jog per dvejus vadovavimo metus J.Iščenka tapo tikru nuvorišu ir įsigijo daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ir tai už gana kuklų 50 tūkst. rublių atlyginimą. Aišku, miestelėnai žinojo, arba bent jautė, kad jų mero rankos nešvarios. Kartais prie merijos pasirodydavo netgi drąsuolių su plakatais: „Vagis turi sėdėti kalėjime“. Tačiau, kaip aiškėja dabar, tokių didelių gobšumo užmojų nedaug kas tikėjosi.

Naujojo Ičkerijos prezidento ryžtas

Pasaulio agentūros viename tinklapyje paskelbė naujojo Čečėnijos Respublikos–Ičkerija prezidento Doku Umarovo pareiškimą, jog dar šią vasarą čečėnų laisvės kovotojai surengs daugybę atakų prieš okupantus ne tiktai Kaukaze, bet ir kituose Rusijos regionuose. Sprendžiant iš Rusijos žiniasklaidos komentarų dėl šio D.Umarovo pareiškimo, į jį žiūrima gana rimtai ir net skelbiama, kad Rusijos specialiosios pajėgos ir Čečėnijos „premjero“ Ramzano Kadyrovo galvažudžiai padarė didelę klaidą nužudę Čečėnijos Respublikos–Ičkerija prezidentą D.Umarovo pirmtaką Abdulą Chalimą Saidulajevą, kuris buvo nuosaikaus čečėnų kovotojų sparno atstovas ir ne kartą siūlė Maskvai sėsti prie derybų stalo, kad pagaliau būtų nutrauktas užsitęsęs kraujo liejimas.