| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Kėdainių dekanate Nepamirštas ir tebemylimas
PABERŽĖ. Paminėti Sibiro kankinio, Kėdainių rajono garbės piliečio, kapucinų vienuolio, tėvo Stanislovo - kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio mirties pirmųjų metinių birželio 24 dieną iš įvairių Lietuvos vietų į Paberžę rinkosi nemažai žmonių. Nulenkti galvas prie jo kapo, kuris yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje, atėjo tie, kam brangus šio žmogaus atminimas. Iškilmėse, skirtose Tėvo Stanislovo atminimui, dalyvavo laikraščių, Lietuvos bei užsienio televizijų žurnalistai. Atvyko Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis, Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė. Po atviru dangumi veikė žymaus medžio meistro Vytauto Ulevičiaus mažosios medžio plastikos personalinė paroda, skirta Tėvui Stanislovui atminti. Netoliese buvo galima įsigyti knygas Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje bei Tėvo Stanislovo kolekcija Procesijų žibintai. Su pirmosios knygos autore Vita Morkūniene buvo galima ir pasišnekučiuoti Paberžėje. Bažnyčioje šv. Mišias aukojo Kėdainių dekanas kun. Gintaras Pūras, jam talkino Krekenavos klebonas kan. Petras Budriūnas ir Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) klebonas kun. Juozas Šumskis. Dalyvavo atostogų į Panevėžį parvykęs Sankt Peterburgo katalikų dvasinės seminarijos rektorius kun. dr. Rimantas Gudelis, Naujamiesčio klebonas kun. Alfonsas Dauknys, kiti kunigai, vienuoliai ir vienuolės. Kun. G.Pūras priminė, jog didžio žmogaus ir garbingo dvasininko širdis sustojo šv. Jono Krikštytojo gimimo dieną. Jis pakvietė pasimelsti, atiduoti pagarbą Tėvui Stanislovui. Per pamokslą kun. J.Šumskis teigė, jog kunigas ne tik Kristaus pasiuntinys žemėje, bet ir tarpininkas tarp Dievo ir žmonių. A.M.Dobrovolskis kunigystės šventimus gavo 1944 m. kovo 25 d. Tėvų pamaldumas jį paskatino rinktis šį kelią. Pamokslininkas pabrėžė, jog kunigai ne vien tarnavo Bažnyčiai, bet ir rašė elementorius, lietuviškus žodynus. Tarp jų buvo net matematikų, istorikų, gamtininkų. Penktą šimtmetį gyvuojantį Vilniaus universitetą įsteigė jėzuitai. 1863 metų sukilimo vienas vadų buvo kun. Antanas Mackevičius. Net 106 kunigai buvo ištremti į Sibirą. Daugelį jų nuo tokios dalios išgelbėjo vyskupas M.Valančius. Lietuvių literatūrą savo kūriniais praturtino vyskupai M.Valančius, A.Baranauskas, kun. Kristijonas Donelaitis. Giesmės Pulkim ant kelių autorius kun. Antanas Strazdas. Savo kūryba skaitytojų meilę pelnė Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas. Pokario metais iš Kauno vyskupijos buvo ištremta apie 60, o visoje Lietuvoje beveik 300 kunigų. Ne vieno jų palaikai liko Sibiro platybėse. 1948 m. rugpjūčio 11 d. trys ginkluoti vyrai areštavo ir A.M.Dobrovolskį. Po šv. Mišių žmonės rinkosi prie paminklinio kryžiaus, kurio autorius kaunietis Rimas Idzelis. Vainikus prie kryžiaus padėjo Seimo pirmininkas V.Muntianas, Kėdainių rajono merė N.Naujokienė. Kryžių šventino Paberžės klebonas kun. S.Kandratavičius. Rajono merė N.Naujokienė teigė, jog Tėvas Stanislovas sugebėjo sušildyti kiekvieną pasiklydusį gyvenimo kelyje narkomaną ir alkoholiką, kataliką ir netikintį. Jo rūpesčiu atgimė kapucinų vienuolynas ir maldos namai Dotnuvoje. Jo nemažai nuveikta, kad Paberžėje įsikurtų 1863 metų sukilimo muziejus. Tėvas Stanislovas sugebėjo sutvarkyti Paberžės kapinaitės, jo dėka Paberžė tapo kultūros ir dvasinės traukos centru. Apie Tėvą Stanislovą, kentusį Vorkutos ir Intos lagerių pragarą, kalbėjo Seimo pirmininkas V.Muntianas. Jis pažymėjo, jog, sovietinės valdžios atkeltas į užkampį, Tėvas Stanislovas netrukus tapo mylimas žmonių, be to, rinko bažnytinius meno kūrinius, platino draudžiamą literatūrą. Jis nebijojo niekam sakyti tiesos. 430 puslapių Tėvo Stanislovo pamokslų knyga leidžiama jau trečią kartą. Jis įsteigė vasaros stovyklą Paberžėje socialiai remtinų šeimų vaikams. A.Juozaitis priminė, jog Tėvas Stanislovas buvo ne tik statybininkas, bet ir kolekcininkas. Jo dėka restauruota per 40 meno kūrinių, kurie šiuo metu yra Paberžės bažnyčioje. A.Juozaitis teigė, jog paminkliniame kryžiuje trys mazgai tai kaip sąsajos su 1863 metų sukilimo vienu vadų kun. A.Mackevičiumi, su žmonėmis ir su saule. Tėvas Stanislovas buvo mūsų bendruomenės narys. Jis matė kiekvieną iš mūsų, gyveno kartu su mumis, tikino Gudžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas. Prisiminimais apie savo dėdę Tėvą Stanislovą dalijosi Angelė Mažeikienė. Ji buvo maža, kai jį šventino į vienuolius. Mergaitė stebėjosi, kodėl tiek baltai aprengtų vyrų guli prieš altorių. Kartą Angelė atvažiavo į Paberžę, kad dėdė pasimelstų už jos sūnų, tarnaujantį Rusijos gilumoje. Tėvas Stanislovas savo dukterėčią ramino: Nesisielok, grįš sveikas. Maždaug apie 1978 metus, A.Mažeikienei gyvenant Vilniuje, po prof. Kazlausko mirties ne kartą Tėvas Stanislovas buvo kviečiamas pas tardytoją. Ar tau nesunku? parėjusi klausdavo jį sesuo. Sunku, bet man padeda Dievas, šis atsakydavo. Tėvas Stanislovas palaimino savo dukterėčios santuoką, Santuokos sakramentą suteikė jos broliui, jis krikštijo A.Mažeikienės vaikus ir vaikaičius. Didelio atvykusių į Paberžę susidomėjimo sulaukė kunigo, vienuolio A.M.Dobrovolskio atminimo kambarys. Paskui visi buvo pakviesti į bažnyčią, kur vyko Tėvui Stanislovui skirta atminimo valanda. Meninėje programoje dalyvavo Vilniaus muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika, Viktorija Zabrodaitė (fleita), Lina Giedraitytė (fortepijonas), Kauno dramos teatro aktorė Doloresa Kazragytė, muziejininkė Regina Galvanauskienė. Bronius VERTELKA Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |