| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Siekime šeimų dvasinio atsinaujinimo stebuklo Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ
Kasmet Bažnyčia mus veda per metų švenčių liturginį ciklą, kasmet išgyvename visą žmonijos vaikų santykių su Kūrėju ir Išganytoju istoriją. Šių švenčių ir liturginių laikotarpių seka tą istoriją padaro gyva mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi, mes pasijuntame ton istorijon įtraukti, tos istorijos gyvai paliesti. Pajuntame, kad visos tos istorijos dėmesio centre, visų apmąstymų ir išgyvenamų įvykių tikslas nėra mums neutralus mūsų atžvilgiu. Dievas suplanavo šiuos įvykius turėdamas mintyje ir širdyje visus žmones, visų laikų žmones, tarp jų ir kiekvieną mūsų asmeniškai. Dievas turi kiekvieną iš mūsų savo širdyje ir mintyje. Visa, ką Jis išganymo istorijoje darė ir daro, tai susiję ir su kiekvienu iš mūsų. Dievas visais tos istorijos ir šių dienų įvykiais, ypač religinio gyvenimo įvykiais, kalbina ir mus... Mums telieka tam mus mylinčio Dievo kalbinimui atverti savo sielos ausis, savo širdis, kad Jį išgirstume ir į Jo kalbinimą atsilieptume. Mes, Žemaičių žemės krikščionys, šalia įprastinio Advento, Kalėdų, Gavėnios, Velykų, eilinio laiko metų sekmadienių ir švenčių ciklo, turime šventovę, į kurią atvykę atlaidų metu dideliame bendro tikėjimo brolių ir seserų, mūsų amžiaus tikinčiųjų, būryje turime galimybę viena švente įsitraukti į visų esminių visos tos išganymo istorijos įvykius. Žemaičių Kalvarijos šventovėn atvykę, mes vieną dieną galime išgyventi visus tuos įvykius, kuriuos liturginių metų tėkmėje išgyvename nuo Kalėdų iki Velykų. Pirmiausia, atvykus į Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą Baziliką, mūsų akys nukrypsta į malonėmis garsėjantį Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi paveikslą. Po 2005 metais baigtos šio paveikslo restauracijos prieš mūsų akis vaizdas, su kokia pagarba ir meile žmonijos, t.y. mūsų visų, vardu Marija priėmė ir su meile priglaudė Betliejuje ir vėliau Nazarete Dievą tapusį kūdikiu Jėzų. Su kokiu dėmesiu ir meile šis dieviškas Kūdikis atsiliepė į meilę Jam. Žvelgdami į šį nuostabų paveikslą, geriau pasiruošiame dalyvavimui Dievo, tapusio žmogumi Įsikūnijimo ir Jo aukos dėl mūsų laimės, sudėtos ant kryžiaus realiam sudabartinimui šv. Mišiose. Jose Dievas Jėzus Kristus Marijai save atidavęs kaip Kūdikį, mums atsiduoda kaip mūsų dvasinis stiprybės ir amžinojo gyvenimo Duona, pergalės prieš mirtį Duona, Amžinųjų Velykų Duona. Komunijoje ne tik dvasiniai sustiprinti šia Duona, bet ir susivieniję su Kristumi, išeiname apmąstyti, giesmėmis apgiedoti Jėzaus kančios ir mirties auką sudėtą dėl mūsų išganymo kryžiaus kelyje, kad vėl sugrįžę po šio sukviečiančio Jėzaus meilės aukos išgyvenimo, Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo akivaizdoje pasiryžtume šiandieninį savo gyvenimą gyventi pagal Jėzaus ir Marijos tarpusavio bendravimo pavyzdį. Šiais metais Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai orientuojami į maldą už mūsų krikščioniškas šeimas, kad surastume, kaip šių dienų pasaulyje stiprinti jų prigimtinį ir krikščioniškąjį identitetą tapatybę. Gyvename sudėtingoje, šeimai išsaugoti nepalankioje visuomenės socialinėje situacijoje. Šeimai išsaugoti iškyla dideli pavojai tiek Vakaruose, o ypač mūsų Lietuvoje. Didėja spaudimas prarasti sekmadienius kaip Viešpaties ir kartu šeimos dieną. Bet dar skaudžiau, kad požiūris į lytiškumą, šeimą, vaikus yra sužalojamas pačių sužadėtinių, sutuoktinių, jaunosios kartos sąmonėje. Vietoj šeimos kaip meilės bendruomenės, kur vieni kitiems pasiaukodami, tėvai vaikams, vaikai tėvams, sutuoktiniai vienas kitam ir tame pasidalijime turėdami galimybę atrasti nuoširdžią pasiaukojančią meilę, pripildančią tikrąja laime ir džiaugsmu, o ne vien pasitenkinimą individualia lėkšta, hedonistine tik erotine meile. Vietoj šeimos tada kalbama apie partnerystę, kurioje kiekvienas iš partnerių susirūpinęs tik savimi ir tik lėkštų primityvių malonumų tik sau pasiekimu. Tada Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos paveikslas, kuriame Marija su tokia meile ir pasiaukojimo dvasia glaudžia prie savęs Dieviškąjį Kūdikį ir Kūdikis su tokia meile glaudžiasi prie mylinčios Motinos veido, tampa gaire mūsų šeimoms, blaškomoms ir niokojamoms šiandienio hedonistinio, individualistinio, nudvasinto pasaulio iššūkių. Kviečiame liepos 212 dienomis į Žemaičių Kalvarijos atlaidus visus ne tik Žemaitijos, bet ir Lietuvos tikinčiuosius maldai už šeimas, ypač tam sudvasintam įsižiūrėjimui į stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą, tada gal įvyks greičiau mūsų krašte šeimų, šeimyninio gyvenimo krikščioniško atgimimo, atsinaujinimo stebuklas!
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |