Atnaujintas 2006 birželio 30 d.
Nr.50
(1450)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Niekada nenuilskite būti drąsūs gyvybės ir šeimos gynėjai

Popiežiaus Benedikto XVI kalba Baltijos šalių vyskupams apsilankymo Ad Limina Apostolorum proga

Lietuvos vyskupai su popiežiumi
Benediktu XVI apsilankymo

ad limina metu

Mylimi broliai kardinolai ir vyskupai!

Dėkoju už šį jūsų malonų apsilankymą. Atvykote iš taikių Baltijos kraštų su Ad Limina Apostolorum vizitu patvirtinti jūsų vienybę su Petro įpėdiniu ir perduoti nuoširdų jūsų ganytojiškam rūpesčiui patikėtų žmonių sveikinimą. Kiekvienam jūsų esu dėkingas, ypač Rygos arkivyskupui kardinolui Janiui Pujatui bei Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui. Jie jūsų ir jūsų atstovaujamų vyskupijų bendruomenių vardu, kurias prisimenu savo maldoje, išreiškė neišardomos vienybės su Romos vyskupu jausmus. Per praėjusias dienas įdėmiai išklausiau, kuo kiekvienas iš jūsų asmeniškai norėjote pasidalyti su manimi apie jūsų vyskupijų realijas, apie dosnų kunigų įsipareigojimą, apie pasauliečių lūkesčius ir apie pasaulietinių visuomenių pakraipas. Dėkodamas už nuoširdų pasitikėjimą, kolegialios atsakomybės už Dievo Tautą dvasia kviečiu atpažinti Dievo pasėtus ir jau kylančius jūsų bendruomenėse gerumo daigus, kurie pasitarnaus vis tikresnei, drąsesnei ir nenuilstamai apaštalinei veiklai.

Iš daugelio temų, kurias norėčiau šiandien aptarti su jumis, apsistosiu ties viena, itin reikšminga ir jūsų šalyse, tai yra šeimos tema. Kaip žinoma, šalia pavyzdingų šeimos židinių, deja, dažnai pastebimos ir tos šeimos, kurias ženklina silpni santuokiniai ryšiai, aborto žaizdos, demografinė krizė, nesugebėjimas savo vaikams perduoti autentiškų vertybių, darbo stoka, socialinių pasikeitimų sukeltas kartų susipriešinimas bei vis stiprėjantis jaunimo vidinis pasimetimas. Moderniškumas, nepagrįstas autentiškomis žmogiškomis vertybėmis, yra pasmerktas nestabilumo ir pasimetimo tironijai. Todėl kiekviena bažnytinė bendruomenė, apdovanota tikėjimo dovana ir palaikoma Dievo malonės, yra kviečiama tapti atskaitos tašku ir užmegzti dialogą su savo visuomene. Bažnyčia, gyvenimo mokytoja, prigimtiniame įstatyme ir Dievo Žodyje randa tuos principus, kurie nurodo tikrą pagrindą, ant kurio, pagal Kūrėjo planą, turi būti kuriama šeima. Brangūs ir mylimi broliai, niekada nenuilskite būti drąsiais gyvybės ir šeimos gynėjais; tęskite jau pradėtas pastangas žmogiškų ir religinių vertybių pagrindu ugdyti sužadėtinius ir jaunas šeimas. Ši veikla turi ypatingą vertę ir tikiuosi, kad susilaukia ir iš pasaulietinės visuomenės institucijų tinkamo dėmesio ir paramos.

Jums, ganytojai, patikėta užduotis vesti Dievo tautą, ją globoti, apginti ir mokyti tiesoje ir meilėje. Kristus, Aukščiausiasis Kunigas, yra tikroji Bažnyčios Galva ir, kaip moko II Vatikano Susirinkimas, yra su savo tikinčiaisiais vyskupų asmenyje, kuriems padeda kunigai (plg. Lumen gentium, 21). „Kaip Viešpaties paliepimu šventasis Petras ir kiti apaštalai sudaro vieną apaštalų kolegiją, – primena Susirinkimas, – taip tarpusavyje sujungti ir Petro įpėdinis Romos popiežius bei apaštalų įpėdiniai vyskupai“ (ten pat, 22). Vietinėms Bažnyčioms paskirtų vyskupų „pastoracinė valdžia aprėpia vien jam pavestą Dievo Tautos dalį, bet ne kitas Bažnyčias ir ne Visuotinę Bažnyčią“ (ten pat, 23). Svarbu, kad, visiškai gerbiant kiekvieno tarnystę, stiprėtų nuoširdus ir veiklus kolegiškumas su Petro įpėdiniu ir su visais ganytojais. Vientisas Bažnyčios Kūnas, suvienytas ir harmoningas, kiekvieno nario įnašo dėka gali augti šventume ir apaštalavimo gyvybingume Dievo tautos labui. Mylimi broliai, įvertindami kiekvieno įnašą, nenuilstamai rūpinkitės jūsų tarpusavio ir jūsų vyskupijų vienybe. Mylėkite savo kunigus, jūsų pirmuosius bendradarbius ir bendrai atsakingus už sielovadą, palaikykite dvasiškai ir, jei būtina, paremkite materialiai. Kuo labiau jie jausis užtikrinti būtinomis oraus gyvenimo garantijomis, tuo labiau galės atsiduoti jiems patikėtai sielovadinei tarnystei. Pasinaudodami atsinaujinimo kursais, rūpinkitės nuolatiniu ugdymu, kuris jiems padės pagilinti II Vatikano Susirinkimo mokymus ir leis įvertinti jūsų kalbomis išverstuose liturginiuose tekstuose bei Bažnyčios dokumentuose sukauptą turtą. Skatinkite juose apaštalinį užsidegimą, kad džiaugsmingai ir entuziastingai skelbtų ir liudytų Gerąją Naujieną. Kiekvienas kunigas tebūna vyskupui kaip „akies vyzdys“, visada lydimas su tėvišku nuoširdumu ir pagarba. Jei kunigai jaus jūsų pasitikėjimą ir autentišką Evangelijos dvasią, sugebės tinkamai vesti į daug žadantį pasauliečių atsinaujinimą, kuris jau gyvas jūsų bažnytinėse bendruomenėse.

Mylimi broliai, žinau, kad, kartu rūpindamiesi savo kunigais, tiesiogiai siejate ir kitą svarbią užduotį, tai yra, naujų pašaukimų skatinimą, seminaristų ugdymą bei pasirinkusiųjų vienuolinį gyvenimą formavimą. Deja, ir jūsų bendruomenių neaplenkia sekuliarizuotas mąstymas, vis labiau atbaidantis jaunimą nuo teigiamo atsakymo į Kristaus kvietimą sekti Jį iš arčiau, todėl reikalinga dėmesinga jaunimo ir pašaukimų sielovada. Nebijokite atvirai pateikti jaunimui Evangelijos idealą, bekompromisį sequela Cristi sine glossa grožį. Tiems, kurie artinasi prie kunigiško ir vienuolinio gyvenimo kelio, padėkite dosniai atsiliepti į Viešpaties Jėzaus kvietimą, kuris nepaliauja žvelgti su meile į savo Bažnyčią ir žmoniją. Seminaristams užtikrinkite ugdytojų globą, kurie patys gerai pasirengę, žmogiškai tvirti, tvirtai tikintys, atviri dialogui ir bendradarbiavimui, bei pagalbą tų dėstytojų, kurie ištikimi Bažnyčios mokymui ir yra patikimi Evangelijos liudytojai.

Mylimi broliai, Viešpats jus pasirinko dirbti Jo vynuogyne, toje visuomenėje, kuri neseniai išsilaisvino iš kaustančios persekiojimo žiemos. Tuo pačiu metu, kai jūsų žmonėse dar visiškai neužgijo komunizmo atvertos žaizdos, nesulaikomai plečiasi sekuliarizacija, aukštindama vartotojiškumo miražus, ir stengiasi sulyginti pagal save patį žmogų. Nors visa tai apsunkina jūsų sielovadinę veiklą, nepraraskite pasitikėjimo ir nenuilstamai tęskite Kristaus Evangelijos skelbimą, išgelbėjimo žodį, visų laikų ir kultūrų žmonėms. Evangelijos tiesos nesuvaržo žmogaus laisvės ir autentiško visuomenės vystymosi; priešingai, padeda išsaugoti žmogiškumą, leidžia visiškai realizuotis ir atnaujinti visuomenę pagal švelnų bei reiklų meilės įstatymą. Tepalaiko jūsų tarnystėje mūsų dangiškosios Motinos Marijos galingas užtarimas ir tedrąsina praeities sunkiuose išbandymuose likusių ištikimų Kristui kankinių pavyzdys. Užtikrinu savo brolišką ir maldingą artumą ir iš širdies laiminu jus, jūsų kunigus, vienuolius, vienuoles ir visus, jūsų sielovadinei tarnystei patikėtus pasauliečius tikinčiuosius.

Vatikanas, 2006 m. birželio 23 d.

„L’Osservatore Romano“ nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija