Atnaujintas 2006 birželio 30 d.
Nr.50
(1450)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kijeve - vėl „geležinė Julija“

Pagaliau, praėjus trims mėnesiams po rinkimų, Ukrainoje suformuota valdančioji koalicija, kuri Ukrainos Aukščiausioje Radoje (parlamente) turės 243 balsus iš 450. Į „oranžinių“ politinių jėgų koaliciją įeina buvusios ir naujosios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenkos blokas, proprezidentinės „Mūsų Ukrainos“ ir Socialistų partijų atstovai. Kadangi vienos iš „oranžinės“ revoliucijos lyderių J.Tymošenkos blokas gavo daugiausia mandatų, tai naujajame ministrų kabinete šis „geležinės Julijos“ blokas turės vienuolika ministrų portfelių iš 22-iejų. Kaip bus pasiskirstytos ministerijos, paaiškės netrukus. Derybos dėl „oranžinės“ koalicijos vyko nepaprastai sunkiai ir aršiai, nepagailėtina aštrių žodžių partneriams, todėl Kijeve tos derybos ironiškai buvo pavadintos užsitęsusia „muilo opera“. Tačiau spaudė terminai. Juk, deryboms dėl valdančiosios koalicijos užsitęsus dar ilgiau, prezidentas Viktoras Juščenka pagal Konstituciją galėjo bet kurią dieną paskelbti priešlaikinius parlamento rinkimus. O atrodė, kad padėtis išties beviltiška. „Mūsų Ukrainos“ atstovai dar birželio pradžioje kaltino J.Tymošenko ir jos aplinką šmeižtu, nes ji iš tiesų buvo pareiškusi, kad prezidento V.Juščenkos žmonės derasi su prorusiškos Regionų partijos lyderiu V.Janukovičiumi dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. V.Juščenkos artimas bičiulis ir bendražygis Petras Porošenka savo ruožtu suokalbiu su V.Janukovičiumi apkaltino pačią „geležinę Juliją“, pavadindamas ją melage ir avantiūriste. Kitas žinomas Ukrainos demokratų veikėjas Tarasas Čornovilas irgi negailėjo kritikos J.Tymošenko: „Ji giriasi savo laimėjimais, kai buvo premjere, pamiršusi, jog tie jos „laimėjimai“ tapo benzino, cukraus ir mėsos pramonės krize. O pensijų fondas jai valdant buvo visai ištuštėjęs, tad ją pakeitusiam Jurijui Jechanurovui reikėjo imtis titaniškų pastangų, kad užlopytų biudžeto skyles“. Aišku, po tokių derybų partnerių apsišaudymų, daugelis jau prognozavo, kad prezidentas V.Juščenka paskelbs naujus parlamento rinkimus. Tačiau birželio 22 dieną vienas iš „Mūsų Ukrainos“ lyderių Romanas Besmertnas pranešė, jog trys politinės jėgos – J.Tymošenko blokas, „Mūsų Ukraina“ ir Socialistų partija pasirašė dokumentą apie „oranžinės“ koalicijos sukūrimą. Be premjero posto, J.Tymošenko blokas tikriausiai gaus finansų, ekonomikos, agrarinės politikos, kuro ir energetikos, statybos, kultūros ir sveikatos apsaugos ministrų postus. „Mūsų Ukraina“ – parlamento pirmininko, pramonės politikos, teisingumo, vidaus reikalų, gynybos, užsienio reikalų vadovų portfelius. Socialistai – parlamento pirmininko pavaduotojo, pirmojo vicepremjero, transporto ir ryšių, ekologijos, mokslo ir švietimo ministrų portfelius. Pažymėtina, kad svarbių ministerijų – Gynybos ir Užsienio reikalų - vadovų postus gaus prezidento V.Juščenkos žmonės, kurie ir bus svarbiausi Ukrainai einant į euroatlantines struktūras.

Tuo tarpu opozicinė Regionų partija ir prie jos prisišlieję komunistai bei V.Juščenkos priešininkas V.Janukovičius iškart pareiškė, jog „oranžinė“ koalicija ilgai neišsilaikys, daugiausia iki 2007 metų pavasario. J.Tymošenko pakartojo savo šūkį, daug kartų sakytą „oranžinės“ revoliucijos metu, kad banditai turi sėdėti kalėjime, o ne ministrų kėdėse. Ji, aišku, turėjo galvoje buvusio prezidento Leonido Kučmos aplinką, kuri dabar susispietė Regionų partijoje. Todėl J.Tymošenko akcentavo, jog pirmiausia jos Vyriausybė, be ekonominių reformų, vykdys teisingumo sistemos reformą.

Viena aišku, „oranžinei“ koalicijai lengva tikrai nebus. Pirmiausia todėl, kad ir J.Tymošenko bloke, ir V.Janukovičiaus Regionų partijoje pirmaisiais smuikais griežia stambūs verslininkai. O jų interesai labai skirtingi. V.Janukovičiaus verslininkai orientuojasi į Rusiją, o J.Tymošenko – į Vakarus. Naujajai Ukrainos vyriausybei teks spręsti ne tik ekonomines problemas. Tad akivaizdu, jog Rusija vėl eskaluos Krymo klausimą, vietinių rusų „teisių“ problemą, toliau kurstys Rytų Ukrainos rusakalbius.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija