Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Artimieji Rytai vėl liepsnoja

Petras KATINAS

Prie susprogdinto tilto Beirute

Nors padėtis Artimuosiuose Rytuose visą laiką buvo įtempta, tačiau pastaruoju metu, ypač atėjus į valdžią Palestinoje radikaliajai „Hamas“ grupuotei, ji tapo tarsi parako statinė. Gazos ruože ir Libane prasidėję karo veiksmai tapo labai panašūs į naująjį tikrąjį karą. Izraelio ginkluotosios pajėgos, „Hizbollah“ (Dievo karių) grupuotės smogikams kirtus Libano ir Izraelio sieną ir nužudžius kelis Izraelio karius, o du iš jų pagrobus, pradėjo karinę operaciją Libane. „Hizbollah“ radikaliųjų islamistų grupuotę remia Iranas ir Sirija, be to, ji turi savo atstovus ne tik Libano parlamente, bet ir vyriausybėje. Todėl Izraelio premjeras Ehudas Olmertas bei Izraelio karinių ir saugumo pajėgų vadovybė įsakė pradėti baudžiamuosius veiksmus Libane. Izraelio armija ir raketos bombardavo įvairius objektus Libano sostinėje Beirute – degalų rezervuarus ir tiltus, tarptautinį oro uostą ir kitus. Taip pat buvo bombarduojamos „Hizbollah“ islamistų bazės. Atsakydama į Izraelio puolimą „Hizbollah“ apšaudė raketomis Iraelio Haifos miestą, į kurį buvo paleista 40, kaip manoma, Irane ir Sirijoje pagamintų raketų. Iš viso nuo „Hizbollah“ atakų pradžios į Izraelio miestus buvo paleista beveik 700 raketų. Žuvo 10 izraeliečių ir per 300 sužeista. Izraelis į tai atsako naujasis smūgiais. Subombarduotas „Hizbollah“ valdomas televizijos pastatas, su žeme sulyginta šios organizacijos būstinė.

Libano premjeras Fuadas Sinjoras paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą sustabdyti Izraelio puolimą. Toks pats raginimas buvo įteiktas Saugumo Tarybai ir arabų valstybių vardu. Tačiau tokį nutarimą vetavo nuolatinė Saugumo Tarybos narė – JAV.

Dėl susidariusios padėties iš Libano keleiviniais ir karo laivais evakuoja savo piliečius Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija. Naujo didelio karo Artimuosiuose Rytuose grėsmė sukėlė sumaištį Didžiojo aštuoneto lyderių susitikime Sankt Peterburge. Ta grėsmė nustūmė į šalį numatytus svarstyti kitus klausimus – Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinio pavojaus problemas, Rusijos priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją ir kitus. Pasaulio galingųjų valstybių vadovai kol kas neranda bendros pozicijos dėl naujos Artimųjų Rytų krizės. JAV prezidentas Džordžas Bušas jau kelis kartus pakartojo, kad Izraelis turi teisę gintis nuo agresijos. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas ragino paskelbti ilgalaikes paliaubas ir nutraukti ugnį. Tačiau kaip tai padaryti, Ž.Širakas nepasakė. Tuo labiau kad ir „Hizbollah“, ir Palestinos „Hamas“ radikalai tebeskelbia, jog jų pagrindinis tikslas – sunaikinti Izraelį. Sankt Peterburgo susitikime Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras bandė suderinti pozicijas, tačiau pabrėžė, kad dėl pavojingo konflikto kalčiausi yra „Hizbollah“ ir jo sąjungininkai Sirija ir Iranas. Didžiojo aštuoneto susitikimo dalyviai vis dėlto priėmė bendrą deklaraciją, kurioje abi konflikto šalys raginamos nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo. Tačiau tarptautinis spaudimas gali pasirodyti bejėgis, nes karo gaisras vis labiau įsiliepsnoja, ir apie jokias paliaubas „Hizbollah“ net negalvoja.

AP nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“