|
|
Tylėjimas
griauna valstybės pamatus
Buvimas politiku yra keistas ir tam tikra prasme
nedėkingas dalykas. Ateina laikas, kada nusistovėjusios politinės
srovės keičia vagas ir reikia iš visų jėgų kapanoti visomis galūnėmis,
kad tėkmė nuneštų ten, kur vėl išvysi mėlyną dangų ir maloniai teliūskuojantį
vandenį. Šia prasme geriausiai gyvena valstybės tarnautojo statusą
turintys piliečiai. Paprasti žmonės juos vadina viršininkais, kiek
išprusę valdininkais, o man jie asocijuojasi su biurokratija.
|
|
|
Dar
kartą apie Vilniaus kraštą
Įvairios istorinės aplinkybės Vilniaus krašto
žmones nutautino. Žinoma, yra atvykusiųjų iš Lenkijos, tačiau dauguma
nutautusių lietuvių. Pastaruoju metu čia ypač suaktyvėjo lenkų
grupių veiksmai, kuriuos turbūt galima pavadinti nacionalistiniu
aktyvumu, dažnai užgaunančiu lietuvių tautinius jausmus. Dar neseniai,
1990 metais, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, dalis Lietuvos gyventojų,
save laikančių lenkais, organizavo autonomininkų judėjimą, o prieš
ketverius-penkerius metus iškėlė reikalavimą, kad lenkų pavardės
Lietuvoje būtų rašomos lenkiškomis raidėmis.
|
|
|
Dėl
įteisinamo neteisingumo ir teisinio nihilizmo Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui ADAMKUI,
Lietuvos Respublikos teisėjų tarybos Pirmininkei Laimai GARNELIENEI
Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubas yra prisiėmęs
įsipareigojimą sekti žiniasklaidoje pasirodančius teisinio nihilizmo
ir įteisinamo neteisingumo faktus, aiškintis jų kilmę, imtis poveikio
priemonių tokiam reiškiniui šalinti. Atkreipiame Jūsų dėmesį į teisėjų
neseną, akivaizdžiai Jus suklaidinusį faktą, paliktą be moralinio
ir teisinio įvertinimo. Mūsų manymu, kadangi pats faktas ir jo pasekmės
buvo viešinamos žiniasklaidoje, turėjo sulaukti Prezidento viešo
vertinimo su atitinkamomis pasekmėmis.
|
|
|
Saugokime
ir puoselėkime valstybės ir tautos pamatines vertybes
Pilietinei visuomenei yra būtinas šiuolaikinės
valstybės klestėjimo pagrindas. Kuriant mūsų valstybės ateitį, privalome
nuolat prisiminti Lietuvos istorinę atmintį keletą šimtmečių kovotas
kovas, pasiektas pergales ir patirtus pralaimėjimus, šlovę ir nusivylimus,
kančias ir naujai atgautos laisvės jausmą, mūšio lauke karių pralietą
kraują. Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame viešų Lietuvos valstybės
ir jos garbingos praeities žeminimo atvejų, ypač televizijos laidose.
Tokie pareiškimai, pasisakymai ir komentarai menkina nusistovėjusias
tradicijas, slopina valstybingumo, pilietiškumo ir nepriklausomybės
jausmus tarp Lietuvos gyventojų.
|
|
|
Stabdykime
valstybėje teisinį nihilizmą ir įteisinamą neteisingumą
Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos
Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Didžiosios kovos apygardos partizanų šventės dalyvių Mūšios parke
rezoliucija
Mes, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, partizanai,
buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, jaunimas, susirinkę į taurių
Tėvynės patriotų rūpesčiu įrengtą Didžiosios kovos apygardos partizanų
Mūšios parką, šv.Mišiomis, maldomis, giesmėmis ir dainomis pagerbėme
žuvusiųjų atminimą. Šią dieną liepos 15-ąją prisiminėme ir mūšyje
žuvusių Lietuvos karių krauju rašytą priesaiką ainiams. Tą dieną,
prieš dešimtmečius, S.Darius ir S.Girėnas savo testamente, parašytame
prieš didįjį skrydį, kvietė tautą ryžtis naujiems žygiams ir aukotis
ateities Lietuvai. Šiais laikais, gyvendami vėl nepriklausomoje
Lietuvoje, dalijamės su Prezidentu, Seimo ir Vyriausybės nariais
iškovotos laisvės džiaugsmu.
|
|