Atnaujintas 2006 liepos 19 d.
Nr.54
(1454)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Žemaitiją pasaulis
geriau žino
už Baltijos šalis

Sklandė Pilėnų
ir šauliškumo dvasia

Gražus mokyklos
jubiliejus

Tylėjimas griauna
valstybės pamatus

Dar kartą apie
Vilniaus kraštą

Dėl įteisinamo
neteisingumo
ir teisinio nihilizmo
Lietuvoje

Saugokime
ir puoselėkime
valstybės ir tautos
pamatines vertybes

Stabdykime valstybėje
teisinį nihilizmą
ir įteisinamą
neteisingumą

Nelikę nuošalyje
prieš 60 metų

Fotonuotraukose –
vergiško darbo
pėdsakai Šiaurėje

To negalima pamiršti

Religiniai lyderiai apie šių dienų problemas ir jų sprendimo būdus

Mindaugas BUIKA

Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas sveikinasi su Vatikano
delegacijos nariu kardinolu
Rožeru Ečegerajumi

Patriarcho padėka į Maskvą nepakviestam Popiežiui

Didelio Vatikano dėmesio susilaukė Maskvoje vykęs pasaulio religinių lyderių susitikimas, leidęs Katalikų Bažnyčiai išdėstyti savo nuostatas dėl šių dienų globalinių problemų sprendimo, pabrėžiant etinių vertybių prioritetinę reikšmę ekonominėje ir socialinėje politikoje. Rusijos tarpreliginės tarybos organizuoto renginio dalyviai iš beveik 50 šalių, taip pat ir iš Lietuvos, liepos 3-5 dienomis praėjusių diskusijų išdavoje priėmė kreipimąsi dėl taikos ir dialogo tarp skirtingų civilizacijų, kuris buvo perduotas į Sankt Peterburgą vėliau susirinkusiems didžiųjų valstybių – vadinamosios G 8 grupės – politiniams vadovams.


Artimieji Rytai vėl liepsnoja

Petras KATINAS

Prie susprogdinto tilto Beirute

Nors padėtis Artimuosiuose Rytuose visą laiką buvo įtempta, tačiau pastaruoju metu, ypač atėjus į valdžią Palestinoje radikaliajai „Hamas“ grupuotei, ji tapo tarsi parako statinė. Gazos ruože ir Libane prasidėję karo veiksmai tapo labai panašūs į naująjį tikrąjį karą. Izraelio ginkluotosios pajėgos, „Hizbollah“ (Dievo karių) grupuotės smogikams kirtus Libano ir Izraelio sieną ir nužudžius kelis Izraelio karius, o du iš jų pagrobus, pradėjo karinę operaciją Libane. „Hizbollah“ radikaliųjų islamistų grupuotę remia Iranas ir Sirija, be to, ji turi savo atstovus ne tik Libano parlamente, bet ir vyriausybėje. Todėl Izraelio premjeras Ehudas Olmertas bei Izraelio karinių ir saugumo pajėgų vadovybė įsakė pradėti baudžiamuosius veiksmus Libane.


Politika – žvilgsnis ne visai iš šalies

Jonas Kazimieras BURDULIS

Arvydas Vidžiūnas
Gedimino Jokūbaičio nuotrauka

Tėvynės sąjungos vykdomąjį sekretorių Arvydą VIDŽIŪNĄ visa Lietuva prisimena dar iš tų laikų, kai jis Lietuvos televizijoje vedė laidą „Moki žodį, – žinai kelią“. Nuo tų laikų nutekėjo daug vandens, tos laidos vietą užėmė „Klausimėlis“. Kiti metai – kiti lapai...

Sutikau A.Vidžiūną Seime, pasibaigus Tėvynės Sąjungos frakcijos ir tuomet dar kandidato į premjero postą G.Kirkilo susitikimui, ir paprašiau jį papasakoti apie politikos vėjus, siautėjančius Seimo koridoriuose.


Unikalus lietuviškos kultūros šaltinis

Dr. Gražina Kačerauskienė

„Skambantys kankleliai“.
Diriguoja Asta Motuzienė
Vyto Jurkos nuotrauka

Pražilusios kanklės, prikelkite dvasią

Iš tūkstančių bočių kapų,

Naujieji vaidilos, užgaukite drąsiai

Stygas sidabrinių garsų!

                (Pranas Lembertas)

Kanklininkų vasaros stovykla Užpaliuose

Artėjant Valstybės dienai, liepos 6-ajai, į vasaros stovyklą „Skambantys kankleliai“ Užpaliuose suvažiuoja Lietuvos kanklininkai. Šiais metais liepos 3-7 dienomis stovykloje kankleliai nuskambėjo šeštąjį kartą. Prieš septynerius metus šio renginio sumanytojai ir organizatorei Astai Motuzienei rūpėjo suburti draugėn įvairių Lietuvos regionų tradicinių kanklių kolektyvus ir taip prisidėti prie liaudiškojo kankliavimo tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo, senųjų papročių, gimtojo krašto pažinimo.


Susitikimas su Jonu Aisčiu

Stanislovas ABROMAVIČIUS

Aldona Puišytė-Grigaliūnienė
ir Robertas Keturakis

Kasmet vidurvasarį, per didįjį gamtos sužydėjimą, renkasi į Rumšiškes (Kaišiadorių r.) poeto Jono Aisčio (1904 07 07–1973 06 13) gerbėjai pažymėti didžiojo lyriko gimtadienį. Su šiuo kraštu susijusi jo vaikystė, tas kraštas, kuris, kaip sakė išeivijoje gyvenęs kūrėjas, jį poetu ir padaręs. Miestelio bažnytėlė, kuri 1958 metais tuomečio klebono kun. Jono Žemaičio pastangomis atkeliavo iš būsimo Kauno marių dugno, dar mena Aleksandravičių Jonuko dvasią. Čia jis, už Nemuno buvusio Kampiškių dvaro kalvio Kazimiero Aleksandravičiaus ir vaikus auginusios Marijonos jaunėlis, po gimimo mirtimi vadavęsis, 1904 m. liepos 17 d. vikaro kun. Juozapo Pakalniškio buvo pakrikštytas, o dar po gal devynerių metų mamos išmokytas poterių iš klebono kun. Petro Galkaus priėmė Pirmąją Komuniją.


„Esu savo tėvo mokinys ir sekėjas“ Pokalbis su prof. Stasio Šalkauskio sūnumi dr. Juliumi Šalkausku

Dr. Aldona Kačerauskienė

Dr. Julius Šalkauskas su mama
Julija 1986 metais, švenčiant
S.Šalkauskio 100-metį

Gegužės pabaigoje Lietuvių katalikų mokslų akademija pasveikino savo narį fiziką dr. Julių Šalkauską 75-ojo jubiliejaus proga. Dr. J.Šalkauskas maloniai sutiko pasikalbėti ir su „XXI amžiaus“ korespondente. Šnekučiavomės tame pačiame kambaryje, kuriame jau sunkiai sirgdamas gyveno jo tėvas prof. Stasys Šalkauskis (1886-1941). Čia su pagarba saugomi jo raštų tomai, asmeniniai daiktai, rankraščiai. Buto sienas puošia Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės (1904-1994) tapyti paveikslai. Daug portretų. Ji buvo sumaniusi nutapyti visos gausios Šalkauskių giminės portretus, tačiau nesuspėjo.


Nepalikime likimo valiai Šv. Jurgio bažnyčios

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Jurgio bažnyčios atstatymo
iniciatyvinės grupės vadovai (iš kairės):
dr.Antanas Adomėnas, žurnalistas
ir publicistas Juozas Kojelis,
pranciškonų provincijolas
br. kun. Sigitas Benediktas Jurčys,
OFM, ir ambasadorius
dr. Vytautas Dambrava

XV amžiuje statyta Šv.Jurgio bažnyčia Kaune, jos likimu rimtai susirūpinta tik praeitų metų vėlyvą rudenį, o šiemet suburta iniciatyvinė grupė bažnyčios atstatymo darbams organizuoti, imta telkti visuomenės pastangas šį svarbų istorinį architektūrinį objektą grąžinti į mūsų kultūros paveldo aukso fondą. Iniciatyvinė grupė (ją sudaro nariai - dr.Antanas Adomėnas (vadovas), kun.Andrius Dobrovolskas, OFM, Kristina Lapinskienė (grupės koordinatorė), Kazimieras Kuzminskas (Kauno miesto vicemeras), architektė Asta Prikockienė, menotyrininkė dr. doc. Laima Šinkūnaitė ir kiti) jau turėjo keletą posėdžių ateities darbų gairėms apspręsti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija