Atnaujintas 2006 liepos 19 d.
Nr.54
(1454)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nepalikime likimo valiai Šv. Jurgio bažnyčios

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Jurgio bažnyčios atstatymo
iniciatyvinės grupės vadovai (iš kairės):
dr.Antanas Adomėnas, žurnalistas
ir publicistas Juozas Kojelis,
pranciškonų provincijolas
br. kun. Sigitas Benediktas Jurčys,
OFM, ir ambasadorius
dr. Vytautas Dambrava

XV amžiuje statyta Šv.Jurgio bažnyčia Kaune, jos likimu rimtai susirūpinta tik praeitų metų vėlyvą rudenį, o šiemet suburta iniciatyvinė grupė bažnyčios atstatymo darbams organizuoti, imta telkti visuomenės pastangas šį svarbų istorinį architektūrinį objektą grąžinti į mūsų kultūros paveldo aukso fondą. Iniciatyvinė grupė (ją sudaro nariai - dr.Antanas Adomėnas (vadovas), kun.Andrius Dobrovolskas, OFM, Kristina Lapinskienė (grupės koordinatorė), Kazimieras Kuzminskas (Kauno miesto vicemeras), architektė Asta Prikockienė, menotyrininkė dr. doc. Laima Šinkūnaitė ir kiti) jau turėjo keletą posėdžių ateities darbų gairėms apspręsti.

Iniciatyvinė grupė nutarė kviestis į talką labai įtakingus, didelį autoritetą turinčius asmenis, su kurių pagalba bus galimybė atkreipti ne tik Lietuvos valstybės institucijų, bet ir tarptautinių organizacijų dėmesį, rasti globą bei materialinę paramą. Tuo tikslu buvo kreiptasi į ambasadorių dr. Vytautą Dambravą prašant tapti Šv. Jurgio bažnyčios atstatymo visuomeninio iniciatyvinio komiteto garbės prezidentu. Ambasadorius V.Dambrava davė sutikimą būti minėto komiteto garbės prezidentu. Kartu prie komiteto prisijungė žurnalistas bei publicistas Juozas Kojelis, pranciškonų provincijolas kun. Sigitas Jurčys, OFM, profesoriaus Adolfo Damušio našlė Jadvyga Damušienė.

Birželio viduryje į Kauną atvyko ambasadorius A.Dambrava, kuris susitiko su Šv.Jurgio bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovu dr. Antanu Adomėnu, Mažesniųjų brolių ordino provincijolu kun. S.Jurčiu, OFM, ir žurnalistu, publicistu Juozu Kojeliu. Susitikimo tikslas – aptarti Šv. Jurgio bažnyčios atstatymo darbų būtinumą, informuoti Lietuvos visuomenę apie šios bažnyčios išliekamąją vertę, būdus, kaip pritraukti įvairių organizacijų, bendrijų, įmonių lėšas, paremiant pačius būtiniausius darbus.

Ambasadorius dr. V.Dambrava prisipažino, jog apie Šv. Jurgio bažnyčią beveik nieko plačiau ir nežinojęs. Iš tiesų tai buvo viena puošniausių bažnyčių ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Ambasadorius išgirdo, kad sovietmečiu prie žymesnių bažnyčių valdžia kaip pasityčiojimą pritvirtindavo ketaus lentas, jog tai „architektūrinis paminklas, saugomas valstybės“, o iš tiesų jokio saugojimo nebuvo. Viskas dūlėjo, iro, kol pagaliau vagišiai daug kur tas lentas nugvelbė ir pardavė metalo supirkėjams. Taip atsitiko ir su Šv. Jurgio bažnyčia Kauno Senamiestyje, kuri iro dėl priežiūros stokos, nepagarbos kultūros paveldui, nuo lietaus, šalčio, politinių skersvėjų... Pokariu Kaune, Šv. Jurgio ir Šv. Mikalojaus bažnyčiose bei buvusioje žydų sinagogoje (buv. Italijos g., dabar A.Mackevičiaus), buvo sandėliuojamos unikalios knygos, enciklopedijos, net rankraštinės knygos. O tų unikalių daiktų savininkai buvo ištremti į Sibirą, iš kurio daugelis negrįžo. Vėliau bažnyčioje buvo Sveikatos apsaugos ministerijos sandėliai, o vienuolyno pastatuose veikė Medicinos mokykla.

Dr. V.Dambravą stebino Šv. Jurgio bažnyčioje išsaugotas XVII a. kremzlinės meninės drožybos kompleksas. Tai kairiosios navos altoriaus dekoras, kito šoninio altoriaus ir sakyklos stogelis. Ypač vertingos yra medinės galerijos su sienelių polichromija ir ažūriniais ornamentais. 1620 metais bažnyčioje buvo 21 laidojimo rūsys. Vėliau jie visi buvo užmūryti, nebenaudojami. Yra gražių plytinių detalių: presbiterijos kontraforsai briaunuoti plytų voleliais, o langų angokraščiai papuošti profiliuotų plytų reljefinėmis juostomis. Pagrindinė bažnyčios išvaizda nepakito nuo XVI amžiaus.

Šv. Jurgio bažnyčioje buvo itin vertingų religinių meno šedevrų. Dvidešimt penki XIX a. šventųjų paveikslai, 14 sienose nupieštų Kryžiaus kelio paveikslų, šeši XVII - XVIII amžių mediniai altoriai su skulptūromis, to paties laikotarpio medinė sakykla su skulptūra ir penkiais paveikslais. Būtina paminėti ir įspūdingo grožio Šv. Jurgio bažnyčios langų vitražus... Labai daug meno vertybių žuvo gaisrų metu.

Dr. V.Dambrava minėjo labai dideles pinigų sumas, kurių prireiks, kad atgimtų buvęs Šv. Jurgio bažnyčios pirmykštis grožis ir žavesys. Diplomatą stebino, kaip galėjo atsitikti, kad toks kultūros paveldas net neįtrauktas į pasaulio UNESCO kultūros saugotinų paminklų sąrašą. Ambasadorius daug tikisi iš fondo lietuviškai kultūrai remti „Į laisvę“ suvažiavimo, kurio metu bus imtąsi radikalių žingsnių Šv. Jurgio bažnyčiai atstatyti. Suvažiavimas numatytas liepos 27 dieną Kaune, Karininkų ramovėje. „Negalima palikti Šv. Jurgio bažnyčios likimo valiai“, –- sakė ambasadorius dr. V.Dambrava.

Kaunas

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija