Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Unikalus lietuviškos kultūros šaltinis

Dr. Gražina Kačerauskienė

Kalba etnologė Gražina Kadžytė Sigitos SADAUNIKIENĖS nuotrauka

Panevėžio kanklininkių ansamblis „Sigutė“ (vadovė Vida Grikšelienė) prie Krokulės. Trečioji iš dešinės – „Skambančių kanklelių“ organizatorė ir „Pasagėlės“ vadovė Asta Motuzienė Jono DANAUSKO nuotrauka

„Skambantys kankleliai“. Diriguoja Asta Motuzienė Vyto Jurkos nuotrauka

Pražilusios kanklės, prikelkite dvasią

Iš tūkstančių bočių kapų,

Naujieji vaidilos, užgaukite drąsiai

Stygas sidabrinių garsų!

                (Pranas Lembertas)

Kanklininkų vasaros stovykla Užpaliuose

Artėjant Valstybės dienai, liepos 6-ajai, į vasaros stovyklą „Skambantys kankleliai“ Užpaliuose suvažiuoja Lietuvos kanklininkai. Šiais metais liepos 3-7 dienomis stovykloje kankleliai nuskambėjo šeštąjį kartą. Prieš septynerius metus šio renginio sumanytojai ir organizatorei Astai Motuzienei rūpėjo suburti draugėn įvairių Lietuvos regionų tradicinių kanklių kolektyvus ir taip prisidėti prie liaudiškojo kankliavimo tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo, senųjų papročių, gimtojo krašto pažinimo. Ji prisimena, jog pirmojoje stovykloje 1999 metais dalyvavo dešimt kolektyvų, daugiausia iš Aukštaitijos. Į baigiamąjį koncertą atvyko seniausias Lietuvos kanklininkų ansamblis – Skriaudžių „Kanklės“ (vad. Onutė Patronaitienė). Stovyklautojai pakeliavo po vaizdingas Užpalių apylinkes, Aukštaitijos nacionalinį parką.

Greitai pasklido garsas apie turiningą kanklininkų stovyklą Užpaliuose. Kitais metais atkeliavo gausesnis būrys kanklininkų ir iš tolimesnių vietovių. Stovykloje jaunieji kanklininkai susitiko su legendine Kanklių karaliene – buvusia ilgametę JAV lietuvių veikusio Čiurlionio ansamblio kanklių orkestro vadove Onute Mikulskiene. Valstybės dienos išvakarėse Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Giesmių vakaras. Pakeliauta po Anykščių kraštą.

2001 metais kanklininkų stovykloje dalyvavo 16 kolektyvų. Atvyko naujokų iš Palangos, Panevėžio, Biržų. Bažnyčioje surengtame Giesmių ir poezijos vakare dalyvavo svečiai: Vilniaus mokytojų namų ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė), o baigiamajame koncerte, skirtame Valstybės dienai, įspūdingai kankliavo Dailės muziejaus trio: Lina Naikelienė, Virginija Alenskienė ir Aušra Juškevičienė. Stovyklautojai lankėsi vaizdingame Biržų krašte, jo bažnyčiose, pilyje, Likėnuose. Uždarant stovyklą apsilankė deivė Liepakanklė ir įpareigojo ansamblius turėti prasmingus pavadinimus. 2002 metais visi trylika kolektyvų jau turėjo gražius etnografinius vardus. Pirmą kartą stovykloje dalyvavo užsieniečiai – Rygos miesto folklorinis ansamblis „Laiva“ (vad. Anda Abele). Vyko Giesmių ir poezijos vakaras. Kanklininkai lankėsi Zarasų krašte. 2003 metais Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, koncerto „Skambėkite, kanklės“ meno vadovės ir dirigentės prof. L.Naikelienės kvietimu, per 100 jaunųjų kanklininkų parodė savo programą. Tai – didelis „Skambančių kanklelių“ stovyklos darbo įvertinimas ir paskatinimas. 2004 metais stovykloje dalyvavo kanklininkai iš šešiolikos ansamblių. Visi dalyviai koncertavo Kupiškyje „Aukštaičių suėjime“. Per sakralinės muzikos koncertą Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje skambėjo „Skambančių kanklelių“ orkestro atliekamos giesmės, Nijolės Staponienės skaitomos eilės, Užpalių klebono kun. Jono Bučelio ir vargonininko Aurelijaus Janaudžio vokalinis-instrumentinis duetas. Stovyklos svečiai – tarptautinio šokių festivalio „Po vasaros dangumi“ dalyviai iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos surengė įspūdingą koncertą. Įsimintinas buvo šventinis jungtinis stovyklos dalyvių koncertas. Nuotaikinga stovyklos uždarymo ceramonija vyko svetingoje Viktorijos Jovarienės sodyboje.

Šeštojoje vasaros stovykloje dalyvavo vienuolika kanklininkų ansamblių: muzikos mokyklų – Šiaulių „Kupolė“ (vad. E.Ralienė), Rokiškio „Radastėlė“ (vad.E.Repšienė), Biržų V.Jakubėno – „Untytė“ (vad. A.Trapulionytė), Kupiškio „Obelyta“ (vad. D.Boverienė), Gargždų Veiviržėnų skyriaus folkloro ansamblis (vad. J.Kudabienė ir J.Jatulienė), Palangos S.Vainiūno – folkloro ansamblis (vad. J.Petkutė-Marcinkienė), Vėžaičių pagrindinės mokyklos „Šermukšnėlė“ (vad. R.Pozingienė) ir „Saulės“ gimnazijos „Saulala“ (vad. N.Kaulinienė), Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos jaunimo šokių grupė „Aušra“ (vad. A.Vaitiekūnienė), Kuršėnų meno mokyklos Raudėnų filialo „Raudelė“ (vad. R.Ananjevienė), Užpalių „Pasagėlė“ (vad. A.Motuzienė). Iš viso dalyvavo 130 kankliuotojų. Garbingi stovyklos svečiai buvo „Panevėžio linelio“ ansamblis „Sigutė“ (vad. V.Grikšelienė), Skriaudžių etnografinis ansamblis „Kanklės“ (vad. O.Patronaitienė), kuriam šiais metais sukanka 100 metų.

Liepos 4 dieną buvo nepamirštamas vakarojimas Krokulėje, kur koncertavo Panevėžio ansamblis „Sigutė“, o eiles skaitė Mykolas Kručas: Skambėkit kanklės lopšine //Skambėkite giesmes šventas// Padėkite dvasioj pakilti// Būkite mano paguoda. Etnografė Gražina Kadžytė įdomiai išrutuliojo mintį, jog Lietuvoje kanklės skamba tada, kai gyvuoja valstybė. Kai tik valstybingumas prarandamas, jos nutyla. Taip buvo carinės Rusijos ir sovietinės okupacijų metais. Tačiau tautai atkūrus nepriklausomybę, iš karto suskambėdavo kankliavimas talentingų meistrų pagamintomis kanklėmis. Kalbama, kad Krekenavos miestelio herbe pjautuvą ir grėblį pakeis kanklės. Kanklininkų kuratorius prof. Algirdas Vyžintas yra rašęs, jog kanklės – tarsi antrasis herbas šalia Vyčio ir Trispalvės. Šventi namai, kur skamba kanklės. Prie švento Krokulės šaltinio, papuošto žibintėliais, tą vakarą dar ilgai netilo kanklių skambėjimas, dainos. Širdžiai buvo smagu klausyti, kaip šiais metais vakare prie Krokulės šaltinio stovyklos jaunimas su didžiuliu įsijautimu giedojo naujai išmoktą melodingą giesmę: Viešpats pakrantėj stovėjo,// Mokinių sau ieškodams žiūrėjo,// Kas Dievo žodžiais žvejotų širdis.

Valstybės dienos paminėjimas liepos 6 dieną prasidėjo šv. Mišiomis. Į bažnyčią atėjo „Skambančių kanklelių“ dalyviai, pasipuošę tautiniais drabužiais, nešini kanklėmis ir savo vėliavomis. Už tėvynę buvo kalbamos maldos, skambėjo kanklės ir jaunimo giesmės, pabaigoje pagiedojo klebonas kun. J.Bučelis. Po šv. Mišių šalia šventoriaus prasidėjo pagrindinis stovyklos dalyvių koncertas. Sveikindamas visus su Valstybės diena, Užpalių seniūnas Vytas Jurka pasakė, jog Lietuvos kanklininkų suvažiavimas Užpaliuose sutampa su karaliaus Mindaugo karūnavimo 753-iosiomis metinėmis ir tai suteikia gilią prasmę renginiui. Jeigu senaisiais amžiais kanklių skambėjimas ir vaidilų giesmės kėlė karius į kovą, įamžino didvyrius, apraudojo kritusius kovose, tai šiais laikais jaunųjų kankliavimas ir dainos primena mums visiems, jog esame savo tėvynės vaikai, jog turime saugoti, puoselėti unikalias tautos tradicijas, neištirpti svetimose kultūrose. Prof. L.Naikelienė pakvietė kanklininkus dalyvauti 2007 metais Visuotinėje lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Prof. A.Vyžintas išraiškingai atskleidė lietuvio ir kanklių vienovę, pasidžiaugė, jog Užpalių bažnyčioje užgimė ryšys tarp krikščioniškųjų vertybių ir senosios tautinės kultūros. Palinkėjo stiprinti ir puoselėtį šį unikalų ryšį. „Kaip Mindaugas suvienijo Lietuvą, taip Užpaliai – Lietuvos kanklininkus“, - sakė jis. Mokytoja iš Raudėnų Jovita Lubienė žemaitiška šnekta pasakė, jog į kitą stovyklą jie atvyks „visu kaimu“. „Bočių“ vardu su švente pasveikino uteniškis Jurgis Juozevičius. Per Valstybės dienos minėjimą su programomis pasirodė svečiai iš Skriaudžių ir jungtinis „Skambančių kanklelių“ orkestras. Buvo skaitomos eilės. A.Motuzienė per prof. L.Naikelienę perdavė nuoširdų laišką Kanklių karalienei O.Mikulskienei, kurį pasirašė seniūnas ir visi ansamblių vadovai. Dovanėlėmis buvo apdovanoti stovyklos dalyviai, svečiai, rėmėjai. Kaip visada, linksmas stovyklos uždarymas vyko V.Jovarienės sodyboje. Čia buvo „krikštijami“ ansambliai, dar neturėję savų vardų. Kita Lietuvos kanklininkų vasaros stovykla vyks 2008 metais. Galima sutikti su teiginiu, jog Užpaliai tampa Lietuvos kanklininkų sostine.

„Pasagėlės“ fenomenas

Nesuklysiu pasakiusi, jog kasmetinės kanklininkų stovyklos „Skambantys kankleliai“ populiarumas Lietuvoje ir už jos ribų nemažai susijęs su 1991 metais Užpaliuose susikūrusiu kanklių ansambliu „Pasagėlė“. Apie ansamblio įkūrimo istoriją ir veiklą jo vadovė A.Motuzienė parašė straipsnį (2002 m. Užpaliuose įvykusios konferencijos, skirtos kanklių meistro Juozo Lašo devyniasdešimtmečiui, medžiaga), taip pat kitas publikacijas. „Pasagėlei“ teko nueiti ilgą ieškojimų, atradimų ir praradimų kelią. Iš pradžių ansamblio muzikavimas buvo laikomas stilizuotu folkloru, į kurį kai kurie specialistai žiūrėjo skeptiškai. Dėl to „Pasagėlė“ nepateko į 1994 metų Pasaulio lietuvių dainų šventę. Tačiau 1998 metais Dainų šventėje, Kanklių muzikos vakare, šalia profesionalių kanklių ansamblių iš Skriaudžių ir Panevėžio, kankliavo „Pasagėlė“ iš Užpalių. Laikas nugludino prieštaringas nuostatas.

Vadovės duomenimis, ansamblis per metus surengdavo per 20 koncertų. Ji išvardijo įsimintinesnius koncertus, neskaitant vasaros stovyklų ir kraštiečių susitikimų Užpaliuose. Tai – koncertai tarptautiniuose festivaliuose „Daigelis“ ir „Griežynė“, norvegams Užpaliuose, koncertai Punske ir Seinų krašte, Prezidentūroje, Seime, Vilniaus universitete, Lietuvos televizijoje ir radijuje, Vilniaus sporto rūmuose, Kalnų parke, Trečiojoje pasaulio lietuvių dainų šventėje, Lietuvos moksleivių dainų šventėje, O.Mikulskienės 95-erių ir 100 metų jubiliejų iškilmėse, koncertas pažymint kanklių meistro J.Lašo 90 metų jubiliejų, Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ 95-mečio iškilmėse. Koncertuota Kaune, Panevėžyje, Palangoje, Biržuose, Anykščiuose, Zarasuose, Kretingoje, Rokiškyje, Kupiškyje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose. 2000 metais ansamblis gavo „Aukso paukštės“ apdovanojimą.

Kur slypi „Pasagėlės“ sėkmė išsaugant ir puoselėjant archajinį tautos paveldą, padarant jį mielą, suprantamą savo kultūrai neabejingo žmogaus širdžiai? Paminėsiu keletą priežasčių. Ansamblis „Pasagėlė“ kankliuoja tik įžymaus meistro J.Lašo pagamintomis 17-os stygų kanklėmis. Jos didesnės, sodraus tembro, platesnio diapazono, pasižymi sodria tautinio pobūdžio puošyba. „Pasagėlės“ gyvavimo pradžioje klebonas kun. Juozas Šumskis paskatino išmokti giesmių pritariant kanklėms ir pakvietė ansamblį kankliuoti ne tik koncertų metu, bet ir per sekmadienio šv.Mišias. Tai buvo naujiena Užpalių bažnyčioje ir turbūt Lietuvoje. Tos susikaupimo ir iškilmingumo akimirkos sakralinėje aplinkoje ne tik suvienija kanklininkus ir šv. Mišių dalyvius, bet ir primena, jog kankliavimas – žmogaus sielos atgaivos dalis. Naujieji klebonai kun. Edmundas Rinkevičius, o vėliau kun. Jonas Bučelis šią gražią tradiciją tęsė. Taigi kankliuotuojų veiklos sritis ir repertuaras gerokai prasiplėtė.

„Mūsų kanklės skambės dėl Lietuvos garbės“

Kankliavimas ir kanklių šventės Užpaliuose – nepaprastas kultūros reiškinys Lietuvoje. Kanklės padeda formuoti žmonių dvasines vertybes. Tai labai svarbu šiais laikais, kai dvasingumą nustumia į šalį tik materialiniai siekiai. Kiekvieną, atvykusį į Užpalius, maloniai nustebina verdantis kultūrinis gyvenimas. Visų renginių nepailstanti kūrybinė siela yra energingoji Asta Motuzienė, didelė kankliavimo meno entuziastė ir puoselėtoja. Ji spėjo parašyti ar sudaryti knygutes apie „Pasagėlę“, „Skambančius kanklelius“, kanklių meistrą J.Lašą, informatyvius lankstinukus, skaityti pranešimus konferencijose. Neperdėdama teigiu, jog Asta nusipelnė būti įtraukta į tęstinį biografijų leidinį „Įžymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“.

Žinoma, visi kultūros renginiai įvyko talkinant bendraminčiams, rėmėjams. Tai Užpalių seniūnija, gimnazija, bažnyčia ir kiti. Iš jų pats svarbiausias yra Užpalių seniūnas V.Jurka, didelis tautinės kultūros mylėtojas. „Tik jo veiklos dėka mes čia galime susitikti, kankliuoti, dainuoti, važinėti po kitas vietoves“, - sakė Asta. Visų jų dėka atokiame miestelyje skamba Lietuvos kanklės. Tik gaila, kad šių metų renginiuose mažai dalyvavo pačių užpalėnų. Ar karščių pabūgo, ar Palangon pasikepinti išdūmė?..

Užpaliai, Utenos rajonas

© 2006 „XXI amžius“