|
Dar kartą apie Vilniaus kraštą
Įvairios istorinės aplinkybės Vilniaus krašto žmones nutautino. Žinoma, yra atvykusiųjų iš Lenkijos, tačiau dauguma nutautusių lietuvių. Pastaruoju metu čia ypač suaktyvėjo lenkų grupių veiksmai, kuriuos turbūt galima pavadinti nacionalistiniu aktyvumu, dažnai užgaunančiu lietuvių tautinius jausmus. Dar neseniai, 1990 metais, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, dalis Lietuvos gyventojų, save laikančių lenkais, organizavo autonomininkų judėjimą, o prieš ketverius-penkerius metus iškėlė reikalavimą, kad lenkų pavardės Lietuvoje būtų rašomos lenkiškomis raidėmis. Kai kuriuose Vilniaus krašto miesteliuose ir gyvenvietėse gatvių pavadinimus savavališkai užrašė lenkų kalba. Tie patys veikėjai tautiškai nusiteikusį švietimo ir mokslo ministrą prof. Z.Zinkevičių, bandžiusį Vilniaus krašte grąžinti lietuvių kalbai tinkamą vietą valstybėje, sugebėjo išstumti iš ministro pareigų. Kada Vilniaus krašte bus sudarytos sąlygos normaliai mokytis lietuvių kalbos? Premjeras G.Kirkilas prie pagrindinių prioritetų paminėjo ir švietimą. Šiuo metu kalbama, kad nuo naujųjų mokslo metų Vilniaus krašte bus uždarytos net penkios lietuviškos mokyklos. Tai tragedija. Ką mūsų švietėjai žadėjo atkūrus nepriklausomybę, nieko panašaus nėra. Blaiviai mąstantis žmogus niekaip negali suprasti, kaip laisvoje demokratinėje Lietuvoje gali būti diskriminuojama lietuvių kalba, kartu ir lietuvių vaikai. Lenkiškose mokyklose mokiniai daugiau skatinami poilsio stovyklomis, įvairiomis dovanėlėmis ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerija šių problemų, matyt, nenumačiusi spręsti, nes šiuo klausimu iš Švietimo ministerijos atsiliepimų negirdėti ir turbūt Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų likimas bus paliktas vietinei valdžiai, kuri jau nusprendė panaikinti jas.Tuo klausimu turi būti susirūpinę ne tik Lietuvos žmonės, bet ir tie, kurie tuos reikalus sprendžia. Jeigu šis klausimas neaktualus LR Švietimo ir mokslo ministerijai, tai LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų tuo susirūpinti ir todėl turi būti daromos išimtys dėl mokinių skaičiaus klasėse, mokinio krepšelio ir kt. Pinigų tam surasti galima. Dažnai spaudoje skaitome, kad netikslingai panaudotos biudžeto lėšos.
Dar neišspręstas klausimas dėl savavališkai, be leidimo, pastatyto paminklo J.Pilsudskiui netoli Švenčionių, Zalavo kaime. Galima suprasti, kad užrašu ant paminklo keliamos pretenzijos į nuo seno buvusias Lietuvos žemės.
Doc. dr. Viktoras Vytautas PAULIUKEVIČIUS
© 2006 XXI amžius
|