| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Su Lietuva širdy Kazimieras DOBKEVIČIUS
Jau šešioliktą kartą į tradicinį politinių kalinių, tremtinių, rezistentų sąskrydį gražiajame Dubysos slėnyje prie Ariogalos praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 5 dieną, rinkosi visų devynių partizanų apygardų kovotojai, ryšininkai, buvę 1941 m. birželio 23-26 d. sukilėliai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai. Bene daugiausia į Sibiro platybes išvežtų tremtinių. Baimintasi, kad visą dieną be perstojo Ariogalos apylinkėse karaliaus lietus, tačiau Dievo Apvaizda saugojo sąskrydžio dalyvius ir neleido liūčiai gadinti šventinės nuotaikos. Vidudienį Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, sausakimšame šventoriuje ir aplink jį susirinkusieji sąskrydžio delegatai dalyvavo šv. Mišių aukoje už žuvusius Lietuvos kankinius, patriotus, kovotojus, kurias koncelebravo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos kurijos sekretorius monsinjoras Adolfas Grušas ir Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Raseinių dekanas kun. Juozas Kaknevičius. Per pamokslą arkivyskupas S.Tamkevičius sakė, kad tremtiniai ir politiniai kaliniai buvo tie žmonės, kurie paėmė savo kryžių ir garbingai jį nešė. Buvo tokių, kurie tapo kolaborantais, tačiau nerado laimės ir nusiraminimo. Čia susirinkote tie žmonės, kurių daugumai Dievas buvo vienintelė atrama sunkioje tremtyje, katorgoje, sakė arkivyskupas. Po šv. Mišių sąskrydžio dalyviai, susirikiavę į kolonas, gražia rikiuote žygiavo į slėnį prie Dubysos. Kolonos priekyje plaikstėsi nešamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų vėliavos, žygiavo labiausiai kovoje už Lietuvos laisvę pasižymėję didžiavyriai. Sąskrydžio dalyviai žygiavo daugiau nei valandą, tai iš viso galėjo būti apie dešimt tūkstančių tauriausių lietuvių tautos sūnų ir dukterų. Į sąskrydį Ariogaloje atvyksta ir Latvijos laisvės kovotojai bei jų kovotojas dimisijos kapitonas Stefanas Ojarsas. Antri metai jame lankosi Estijos laisvės kovų dalyviai, vadovaujami Gunaro Laevo. Estų vadovas sakė, kad šalyje veikia septyniolika pirminių organizacijų. Sąskrydyje dalyvavo Kauno apskrities ir Raseinių rajono vadovai. Atvyko Lietuvos Seimo nariai Vincė Vaidivutė Margevičienė, Rytas Kupčinskas, Arimantas Dumčius, Antanas Napoleonas Stasiškis, Povilas Jakučionis ir kiti. Labai šiltai buvo sutiktas Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Tarp svečių buvo ir naujasis Lietuvos kultūros ministras Jonas Jučas, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, vicemeras Kazimieras Kuzminskas. Dubysos slėnyje sąskrydžio dalyvius pasitiko Raseinių rajono Ilgižių kaimo kapela, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choras ir Karinių oro pajėgų orkestras. Iš visų Lietuvos partizanų apygardų jaunuoliai atnešė liepsnojančius deglus. Vienas jų liepsnojo Kauno jungtinio sveikatos klubo vadovo Petro Sventicko rankose, kurį buvo įžiebę nuo Nežinomo kario kapo Kaune. Aidint plojimams Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) koordinatorius Marijampolės apskrityje Vytautas Raibikis įžiebė sąskrydžio ugnį, o LPKTS pirmininkas Antanas Lukša kartu su LLKS pirmininku dim. plk. Jonu Čeponiu pakėlė Lietuvos vėliavą. Sąskrydžio dalyviai nesulaukė Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus. Jo sveikinimo tekstą perskaitė visuomeninis Prezidento patarėjas, buvęs politinis kalinys Edmundas Simanaitis.V.Adamkus stebėjosi, kodėl Rusija buvo atsisakiusi išduoti vizas aplankyti Sibire tremtinių kapus Lietuvos jaunimo delegacijai. Gal tai nenoras, kad Lietuvoje bręstų piliečių karta, kuriai būtų svarbios tėvų ir protėvių per kančias iškovotos laisvės ir demokratija, gal pyktis, jog Lietuva keliasi iš dvasinės vergovės? svarstoma Prezidento sveikinime. Europarlamentaras prof. V.Landsbergis pažymėjo, kad per penkiolika nepriklausomybės metų baigia užaugti nauja jaunuolių karta, kuri nori ieškoti laimės kitur. Turime likti Lietuvoje, kad padarytume ją dar gražesnę, geresnę, - ragino profesorius. Seimo narys P.Jakučionis teigė, jog Lietuvoje daugiausia iš visų Europos šalių išgeriama alkoholio, daugiausia žmonių nusižudo ir žūva keliuose, daugiausia emigruoja iš tėvynės, blogiausia sveikatos apsauga, o moterys nebenori gimdyti vaikų. Ar tai ne tautos naikinimas?. LLKS pirmininkas dim. plk. J.Čeponis ragino: Pavojų dar daug, todėl turime budėti, kad nesudygtų Lietuvoje pasėta agurkų sėkla. Linkėjimus Lietuvos žmonėms išsakė Latvijos ir Estijos delegacijų vadovai: dim. kpt. S.Ojarsas bei G.Laevas. Tribūnoje kalbėtojus pakeitė Jungtinio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių choro, Veronikos Povilionienės, Ovidijaus Vyšniausko atliekamos dainos, KOP orkestro muzika. Kelmais sudarytuose rateliuose švietė užrašai: Igarka, Norilskas, Laptevų jūra, Magadanas, Altajaus kraštas, Novosibirsko, Omsko, Tomsko, Irkutsko, Krasnojarsko kraštas, Ulan Udė ir dar keliolika kitų vietovardžių, kur lietuviai kentė badą, šaltį, pažeminimą ir nužmoginimą, o dabar čia liudija savo gentainiams, pasauliui, kad ištvėrė, iškentė dabar jau žili mūsų tautiečiai. Sąskrydyje buvo priimta rezoliucija, kurioje Vyriausybė raginama pasirūpinti, kad sergantys politiniai kaliniai ir tremtiniai nors kartą per metus galėtų nemokamai pasigydyti sanatorijoje ar reabilitacijos įstaigoje, jog jiems būtų kompensuojama bent 75 proc. vaistų ir viešojo transporto bilietų kainos. Dainos, pasidalijimas įspūdžiais tęsėsi iki vėlyvo vakaro jau prie laužo liepsnos Ariogala, Raseinių rajonas Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |