|
Lietuviško
vaidinimo atlaidai
Dr. Petras Bielskis
|
Krivūlės dalyvių eisena Punsko gatvėmis
|
Lietuvoje vaidinimas nuo seno turi svarbios sakralinės
prasmės. Be reikalo mūsų teatrui bandoma primesti pramogos ar dabar
madingo šou vaidmenį. Iš viduramžių ateina įdomūs jėzuitų paliudijimai:
Miškuose, vidutinio aukščio kalnelyje, rytojaus dieną po šv. Petro
šventės vykdavo didžiulis žmonių susirinkimas, vadinamas Vialnio
turgialis, kitaip tas susirinkimas vadinasi Zaysle. Jų metu bendrai
abiejų lyčių liaudis su dideliu prietaringumu atsidėdavo girtuokliavimui,
kuris tęsdavosi ištisą dieną ir dvi naktis. Tuo tarpu visų vyrų
prievolė tuose žaidimuose buvo turėti kirvį; jais iš pradžių žaisdavo,
o paskui pradėdavo tokias kruvinas žaidynes, kad kiekvienais metais
jie skirstydavosi iš tos vietos pralieję daug kraujo ir labai retai
be žmogžudystės (Lebedys J. Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame
gyvenime. V., 1976. P. 211). Lietuvių žaidimus nedraugingas liudytojas
vadina velnių sueiga, bet kartu pripažįsta, kad jie žaisdavo. Dabar
sakytume, kad piliakalniuose vykdavo apylinkės jaunų vyrų turnyrai:
tam tikras scenarijus, sukurtos reginių situacijos, tikra kova,
tikri ginklai, minios reakcija, dramatinė įtampa.
|
|
Amžinai
gyva vaikų pasaulyje
Zita OSTERIENĖ
Kas ji dažnai savęs klausiu, apžiūrėdama įrėmintus
darbelius, virtusius reprodukcijomis ir atvirukais. Bandau ją užklupti
iš netyčių, kartodama pavadinimus ir gilindamasi į Rožinę pelę
ir geltonas švytinčias širdeles, Ramunių (Myli nemyli) saugotoją
baltąjį morkine nosimi meškiną, Katiną ir žalią protingą varną,
Meškiuką, besiklausantį pavasario muzikos
Arba ilgai žiūriu pro
langą į medžių šakas ir bandau įsivaizduoti, kaip ji galvoja ir
ką ji galvoja, arba žiūriu, kaip ji tapo melodiją iš gėlių ir lietaus
tai tik plonytę ribą tarp šviesos ir tamsos, tarp tylos ir garso,
tarp judesio ir ramybės, tarp angelo ir žmogaus
Taigi kas ji arba
kas mes, kodėl mes čia? Pagaliau jei jau mes čia, tai gal nuveikime
ką nors, kas būtų gražu, kas sušildytų širdis, kas užaugintų sparnus.
Pasodinkime dar vieną tikėjimo medį, paverskime dar vieną svajonę
tikrove. Vis vien viskas tik pasaka tik katino iš Alisos šypsena,
Avies ir pavasario paukščių draugystė, Svajaus drugelio auksinio
vakaro viduryje naivumas
|
|
Kūrybinėmis
mintimis dalijosi simpoziume
Bronius VERTELKA
|
Kurti Aukštaitijos sostinėje
Paulien Ploeger atvyko iš Olandijos
|
Tradicija tapo Panevėžyje rengti tarptautinius
keramikų simpoziumus. Šiemet jis vyko šešioliktąjį kartą. Tačiau
simpoziumo dalyviai atsidėjo kūrybai ne stiklo fabrike, kaip buvo
įprasta, bet privačioje keramikos įmonėje Midenė. Tam iš anksto
buvo pasiruošta. Midenė įsigijo gaubtinę keramikos išdegimo krosnį,
kurioje itin kokybiškai išdegami darbai. Krosnyje karštis siekia
iki 1380 laipsnių.
|
|
Žemaitijos
režisieriaus sėkmė
Antrojo pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio dramos
teatras birželio 30 dieną Tarptautiniame jaunimo ir vaikų teatro
festivalyje parodė kompozitoriaus I.Kalmano Karambolina spektaklį.
I.Kalmano operetės Monmartro žibuoklė inscenizacijos Karambolina
premjerą, latvių aktorių trupės suvaidintos Daugpilio valstybinio
dramos teatro scenoje, galime laikyti tarptautinio lygio spektakliu.
|
|