Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Kultūra
Nuomonės
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kubos Bažnyčia galimų politinių permainų akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Kubos diktatorius Fidelis Kastro ir jo įpėdinis brolis Raulis

Maldos už taiką, teisingumą ir laisvę

Tiek pačioje Kuboje, tiek ir gausioje išeivijoje, ypač Jungtinėse Valstijose gyvenantys kubiečiai katalikai su ypatingu atidumu domisi įvykiais, susijusiais su pablogėjusia šalies diktatoriaus Fidelio Kastro sveikata, reikšdami viltį, jog tai paspartins neapkenčiamo komunistinio režimo pabaigą. „Mažąja Havana“ vadinamo Majamio (JAV, Floridos valstija) vyskupai paragino tikinčiuosius išlaikyti ramybę, kartu pakviesdami visose diecezijos parapijose rengti specialias pamaldas „už taiką, teisingumą ir tiesą“ šiuo atsakingu Kubai laikotarpiu.

Su Lietuva širdy

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Jaunieji Joniškio šauliai su vėliava šv. Mišių metu

Jau šešioliktą kartą į tradicinį politinių kalinių, tremtinių, rezistentų sąskrydį gražiajame Dubysos slėnyje prie Ariogalos praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 5 dieną, rinkosi visų devynių partizanų apygardų kovotojai, ryšininkai, buvę 1941 m. birželio 23-26 d. sukilėliai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai. Bene daugiausia – į Sibiro platybes išvežtų tremtinių.

Lietuviško vaidinimo atlaidai

Dr. Petras Bielskis

Krivūlės dalyvių eisena Punsko gatvėmis

Lietuvoje vaidinimas nuo seno turi svarbios sakralinės prasmės. Be reikalo mūsų teatrui bandoma primesti pramogos ar dabar madingo šou vaidmenį. Iš viduramžių ateina įdomūs jėzuitų paliudijimai: “Miškuose, vidutinio aukščio kalnelyje, rytojaus dieną po šv. Petro šventės vykdavo didžiulis žmonių susirinkimas, vadinamas “Vialnio turgialis“, kitaip tas susirinkimas vadinasi “Zaysle“. Jų metu bendrai abiejų lyčių liaudis su dideliu prietaringumu atsidėdavo girtuokliavimui, kuris tęsdavosi ištisą dieną ir dvi naktis. Tuo tarpu visų vyrų prievolė tuose žaidimuose buvo turėti kirvį; jais iš pradžių žaisdavo, o paskui pradėdavo tokias kruvinas žaidynes, kad kiekvienais metais jie skirstydavosi iš tos vietos pralieję daug kraujo ir labai retai be žmogžudystės“ (Lebedys J. Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime. V., 1976. P. 211). Lietuvių žaidimus nedraugingas liudytojas vadina velnių sueiga, bet kartu pripažįsta, kad jie žaisdavo. Dabar sakytume, kad piliakalniuose vykdavo apylinkės jaunų vyrų turnyrai: tam tikras scenarijus, sukurtos reginių situacijos, tikra kova, tikri ginklai, minios reakcija, dramatinė įtampa.

Kūrybinėmis mintimis dalijosi simpoziume

Bronius VERTELKA

Kurti Aukštaitijos sostinėje Paulien Ploeger atvyko iš Olandijos

Tradicija tapo Panevėžyje rengti tarptautinius keramikų simpoziumus. Šiemet jis vyko šešioliktąjį kartą. Tačiau simpoziumo dalyviai atsidėjo kūrybai ne stiklo fabrike, kaip buvo įprasta, bet privačioje keramikos įmonėje „Midenė“. Tam iš anksto buvo pasiruošta. „Midenė“ įsigijo gaubtinę keramikos išdegimo krosnį, kurioje itin kokybiškai išdegami darbai. Krosnyje karštis siekia iki 1380 laipsnių.

Bitininkų šventės – Europos kultūros paveldas

Justinas ADOMAITIS

Bitininkų eiseną prie bažnyčios durų pasitiko ir šventino bičiulis, Kupiškio dekanas kan. Vladas Rabašauskas

„Mūsų švenčių dvasingumu stebisi daugelio Europos šalių bitininkai“, – sakė neseniai iš kelionės po senąjį žemyną grįžę Aukštaitijos bičiuliai. Aplankę Danijos, Vengrijos, Čekijos, Austrijos ir kitų šalių bitynus, lietuviai įsitikino, jog ne mums reikia mokytis iš Europos Sąjungos senbuvių, o jiems. Ir tai jau suprato vakariečiai. Jiems imponuoja Lietuvos bitininkų bendruomeniškumas, gebėjimas saugoti ir jaunimui perduoti šeimos, bitininkystės tradicijas, puoselėti etnokultūrą.

Atgimė senovinė bitininkystė

Rūta Averkienė

Senosios bitininkystės paslaptis žino (iš kairės): Vytautas Tamulevičius ir Algis Svirnelis Autorės nuotrauka

Neseniai pirmieji smalsuoliai buvo pakviesti aplankyti pačiame Musteikos kaimo pakraštyje, sunykusios sodybos vietoje atidarytą senovinės dzūkų bitininkystės klėtį-muziejų, šalia jo įkurdintą 35 kelminių avilių bityną, paskanauti šiųmečio medaus su koriu ir pamatyti, kaip senovės dzūkai kopinėjo biteles.

Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojams, stropiai besistengiantiems bent šiek tiek sustabdyti negrįžtamai praeitin nuvilnijantį mūsų protėvių gyvenimą, puoselėti senuosius dzūkų amatus ir verslus, prisiminti ir atgaivinti senąsias tradicijas, seniai kirbėjo mintis atgaivinti ir senosios bitininkystės tradicijas.

Grigališkojo choralo savaitė „PAŽAISLIS 2006“

Kristina Borkertaitė

Stovyklos dalyviai

Liepos 23-30 dienomis vienoje nuostabiausių Kauno vietų, maldų ir meno šventovėje – Pažaislyje, vyko grigališkojo choralo savaitė „PAŽAISLIS 2006“. Savaitę organizavo Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija ir Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios grigališkasis choras, mielai bendradarbiauti sutiko Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacija ir Kauno arkivyskupija. Grigališkasis choralas – seniausia ir garbingiausia Romos Katalikų Bažnyčios giedojimo tradicija, skaičiuojanti jau daugiau kaip keturiolika amžių. Savaitės tikslas - supažindinti jos dalyvius su seniausiuoju Bažnyčios giedojimu - grigališkuoju choralu, suteikti progą dalyvauti autentiškai giedamose Liturginėse valandose ir šv. Mišiose, išgirsti autoritetingų grigališkojo choralo specialistų dėstomus kursus.