Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Kultūra
Nuomonės
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Grigališkojo choralo savaitė „PAŽAISLIS 2006“

Kristina Borkertaitė

Stovyklos dalyviai

Liepos 23-30 dienomis vienoje nuostabiausių Kauno vietų, maldų ir meno šventovėje – Pažaislyje, vyko grigališkojo choralo savaitė „PAŽAISLIS 2006“. Savaitę organizavo Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija ir Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios grigališkasis choras, mielai bendradarbiauti sutiko Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacija ir Kauno arkivyskupija. Grigališkasis choralas – seniausia ir garbingiausia Romos Katalikų Bažnyčios giedojimo tradicija, skaičiuojanti jau daugiau kaip keturiolika amžių. Savaitės tikslas - supažindinti jos dalyvius su seniausiuoju Bažnyčios giedojimu - grigališkuoju choralu, suteikti progą dalyvauti autentiškai giedamose Liturginėse valandose ir šv. Mišiose, išgirsti autoritetingų grigališkojo choralo specialistų dėstomus kursus.

Kaip teigė Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos valdybos pirmininkas ir vienas stovyklos organizatorių Dainius Juozėnas, tai jau tradicinis renginys: „Mūsų stovyklų istorija siekia 1993 metus. Pirmosios vyko Kretingoje, paskui daug metų Kražiuose, o šiais metais po ilgų svarstymų pasirinktas Pažaislis“. Tokį pasirinkimą iš dalies nulėmė publikacijų gausa spaudoje apie Pažaislio vienuolyno apverktiną būklę ir ten gyvenančias seseris kazimierietes. Taip organizatoriai siekė solidarizuotis su šv. Kazimiero seserimis, parodyti miestui ir pasauliui, kad Pažaislis gyvas, kad jis – ne tik muzikos festivalių, poezijos vakarų ar rekreacijos, bet ir dvasios bei maldos židinys.

Be to, viena stovyklos idėjų yra savotiškas vienuoliškojo gyvenimo rekonstravimas, todėl tam nėra geresnės vietos už vienuolyną. Kita vertus, Pažaislis turi daug privalumų: čia viskas vienoje vietoje, stovyklos dalyviai galėjo kartu gyventi, maitintis, klausytis paskaitų ir šlovinti Dievą. Todėl dar pernai buvo atsiklausta arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, jam pritarus buvo gautas ir entuziastingas seserų kazimieriečių sutikimas.

Susidomėjimas stovykla pranoko organizatorių lūkesčius – dalyvių susirinko per aštuonias dešimtis, beveik tiek pat buvo išduota ir kursų baigimo pažymėjimų. Savaitės dalyviai – suaugę žmonės, kuriuos visus vienija katalikų tikėjimas ir jauna širdis. Juos būtų galima suskirstyti į tris kategorijas. „Pirmajai priskiriami chorų (grigališkojo choralo) aktyvūs choristai Vilniaus Arkikatedroje, Kauno Jėzuitų, Kauno Švč. Trejybės (seminarijos), Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčiose, Marijampolėje, Prienuose ir kt. Kitą grupę sudaro muzikinį išsilavinimą ar nebaigtą muzikinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie jau yra įgudę suprasti muziką, bet galbūt visai neturėję kontakto su grigališkuoju choralu. Ir trečioji kategorija – tai puikūs, dvasingi žmonės, kurių jokiu būdu mes negalime atstumti,“ – pasakojo D.Juozėnas.

Pagrindinis savaitės mokytojas – lenkas kunigas Mariušas Bialkovskis. Jis specialiame Italijos sakralinės muzikos institute apgynė magistro darbą, o dabar ten pat tęsia doktorantūros studijas, tyrinėdamas ritmo reikšmę grigališkajame chorale. Pažaislio savaitės dalyviai turėjo progą klausytis jo skaitomo kurso „Meco ir Sankt Galeno rankraščių įtaka šiuolaikinei grigališkojo choralo interpretacijai“.

Kun. Mindaugas Pukštys buvo Savaitės dvasios tėvas. Jis skaitė paskaitas apie liturgiką, vadovavo dvasinėms konferencijoms, Liturginėms valandoms. Visi norintys galėjo su juo pasišnekėti rūpimais klausimais, gauti Atgailos sakramentą. Kiti grigališkojo giedojimo mokytojai: dr. Milda Paulikaitė-Gricienė (Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios grigališkojo choro vadovė ir viena stovyklos organizatorių), Živilė Stonytė (choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovė), Reda Dapšauskienė (Salantai), Janina Bartkutė (Šiauliai).

Šeštadienį, priešpaskutinę stovyklos dieną, dalyviai išsirengė į tradicinę išvyką – aplankyti brolių benediktinų Palendriuose. Kaip paaiškino D.Juozėnas, stovykla seka benediktinų tradiciją, kurie ypač daug dėmesio skiria liturgijos grožiui. Be to, per daugelį metų broliai vienuoliai tapo Grigališkojo choralo studijos draugais, o du buvę Vilniaus choristai tapo vienuoliais.

Agnė, stovyklos dalyvė ir „Schola Gregoriana Vilnensis“ choristė, sakė, kad jai patiko viskas: paskaitos, giedojimas, buvimas kartu. „Sunku ką nors išskirti. Mes giedodavome Liturgines valandas, klausėmės teorinių ir praktinių paskaitų. Mums aiškino, kaip suprasti neumas ir kaip jas teisingai atlikti,“ – pasakojo Agnė.

Po aktyvios visą savaitę trukusios veiklos studijuojant liturgiją, grigališkojo choralo

teoriją, bažnytinio giedojimo tradiciją, stovyklą vainikavo šv. Mišios ir iškart po jų dalyvių surengtas koncertas. Nuostabu buvo klausytis nepakartojamos, iš širdies gelmių kylančios giesmės Dievui. Giesmės, kurioje, regis, skambėjo žmogaus romumas ir nuolankumas, džiaugsmas ir amžina viltis. Vienos sesers vienuolės tvirtinimu, tai buvo pirmas kartas, kai jų mylimoje šventovėje Pažaislio bendruomenės nariai ir svečiai galėjo girdėti grigališkąjį choralą.

„Grigališkasis choralas – seniausia muzikinė forma šlovinti Viešpatį, jis siekia pirmuosius krikščionybės amžius. Tai labai galinga, vieninga ir ypatinga maldos forma. Giesmių tekstai sukurti ne šiaip, o paimti iš Šventojo Rašto. Todėl galima sakyti, kad tai ištobulinti žmogaus tekstai Dievui ir Dievo tekstai žmonėms,“ – kalbėjo dr. M.Paulikaitė-Gricienė, savaitės tikroji siela, be kurios, D. Juozėno įsitikinimu, nebūtų ir šio renginio.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“