Atnaujintas 2006 rugpjūčio 9 d.
Nr.59
(1459)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Amžinai gyva vaikų pasaulyje

Zita OSTERIENĖ

Kas ji – dažnai savęs klausiu, apžiūrėdama įrėmintus darbelius, virtusius reprodukcijomis ir atvirukais. Bandau ją užklupti iš netyčių, kartodama pavadinimus ir gilindamasi į „Rožinę pelę ir geltonas švytinčias širdeles“, „Ramunių („Myli nemyli“) saugotoją baltąjį morkine nosimi meškiną“, „Katiną ir žalią protingą varną“, „Meškiuką, besiklausantį pavasario muzikos“… Arba ilgai žiūriu pro langą į medžių šakas ir bandau įsivaizduoti, kaip ji galvoja ir ką ji galvoja, arba žiūriu, kaip ji tapo „melodiją iš gėlių ir lietaus – tai tik plonytę ribą tarp šviesos ir tamsos, tarp tylos ir garso, tarp judesio ir ramybės, tarp angelo ir žmogaus“… Taigi kas ji arba kas mes, kodėl mes čia? Pagaliau jei jau mes čia, tai gal nuveikime ką nors, kas būtų gražu, kas sušildytų širdis, kas užaugintų sparnus. Pasodinkime dar vieną tikėjimo medį, paverskime dar vieną svajonę tikrove. Vis vien viskas tik pasaka – tik katino iš „Alisos“ šypsena, „Avies ir pavasario paukščių“ draugystė, „Svajaus drugelio auksinio vakaro viduryje“ naivumas…

Taigi ji – idealistė. Bet iš tiesų – nepataisoma svajoklė, kuri stato savo namą. Arba sraigė, kuri visą laiką eina namo. Kur tie jos namai? Manau namai – tai žmogaus sielos būsena. Tikrąją harmoniją taip sunku pasiekti, kad iš tiesų tai virsta amžina kelione į viduje tvyrančią šviesą, kas galbūt ir yra tikrieji namai. Tik katinėlis Purkius ir šuo Ambrozijus ir vėl nusišypso…

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje nuo gegužės 15-osios iki birželio 9 dienos veikė Sigitos Abramavičienės (Sigutės Ach) knygų ir iliustracijų paroda. Gegužės 30-ąją vyko susitikimas su pačia autore Sigute Ach ir jos darbų parodos pristatymas. Parodą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Sigutė Ach – mįslinga asmenybė. 2002 metais ji debiutavo vaikų literatūros pasaulyje. Pasirodžiusi jos knygelė „Šuo Ambrozijus, katinėlis Purkius ir angelo kelionė namo“ ir spalvinga, nes čia puikuojasi autorės iliustracijos, ir poetiška. Ši knygelė – tai pirmasis oficialus Sigutės literatūrinis debiutas.

2004-aisiais pasaulį išvydo naujausia S.Ach ir puikaus rašytojo

Vytauto V.Landsbergio (sūnaus) knyga „Arklio Dominyko meilė“. Šioje knygoje randame V.V.Landsbergio literatūrinį tekstą ir S.Ach iliustracijas. Ir visa tai – labai graži dviejų autorių kūrybinė jungtis. 2004 metais ši knyga vaikams pripažinta geriausia. Reikia paminėti, kad S.Ach iliustravo dar vieną V.V.Landsbergio knygą vaikams „Pelytė Zita“.

S.Ach knygelėje „Šuo Ambrozijus, katinėlis Purkius ir angelo kelionė namo“ yra toks epizodas: „Debesys danguje viską girdėjo. Jie be garso juokėsi ir kalbėjosi debesų mintimis. Visiems buvo be galo įdomu, kurio debesies vardas bus atspėtas. Jie kumščiavosi, vartėsi ir nerimo, danguje buvo tikras sambrūzdis: staiga virsti ežeru – kokia įdomybė!“ Ši atkarpa primena lietuvių liaudies padavimus apie ežerų atsiradimą. Manau, jog autorė tikslingai įliejo tautosakos motyvą į savo tekstą.

Knygelėje šuo Ambrozijus ir katinėlis Purkius – draugai bei svajotojai. Autorė paaiškina, kad mintis, gimusi taip susieti šiuos personažus, paimta iš natūralaus kasdienio gyvenimo: „Jie gyveno mano namuose ir puikiai sutarė“. Ši knygelė išleista leidykloje „Nieko rimto“.

Tačiau pradėkime viską iš pradžių. 1994-1997 metais S.Ach prisipažino: „Bijodama sugadinti akvarelinio popieriaus lakštą, atsirenku keletą mažų atraižų ir nusiperku keletą mažų rėmelių“. Taip įrėminti darbeliai virto reprodukcijomis ir atvirukais su pavadinimais, kaip antai: „Avis ir pavasario paukščiai“, „Rožinė pelė ir geltonos švytinčios širdelės“, „Katinas ir žalia protinga varna“ ir t.t.

1997-1998 metai S.Ach atneša dar vieną staigmeną - „per plačius rėmelius… ir mano paveikslėliai netenka ribų. Kaip ir mano kūrybinis gyvenimas“. Ji paišo visur ir visada: gatvėje, stotelėje, traukinyje, virtuvėje. Dažnai mato kylančią saulę, nes nesigula. „Atrodo, plaukiu sraunia upe valtele be irklų – kaip ir mano herojė Severiutė su zuikiu“.

Piešiniai ir vaizdai pratęsti tiesiog ant rėmelių: „Saulėtas angelas ir jo nesugaunama meilė“, „Švelnukas, rytas ir žuvis“, „Svajaus ežiuko dainelė“ ir t.t.

1999-2000 metais Sigutė savo personalinę miniatiūrų parodą pavadino nerimtai: „Nieko rimto“. „Ir iš kur man žinoti, kad jau po metų tai bus leidyklos pavadinimas, o mano eksponuojami darbeliai virs reprodukcijomis ir atvirukais“, - atvirauja grafikė. Gera svajoti ir mėgautis „Linksmu, truputį pakilusiu drambliu“, „Išradingu paršeliu“, „Visai nerūpestingu arkliuku oranžinių obuolių sapne“, „Sraige ir jos žydinčiais namais“, „Dideliu be galo mąstančiu zuikiu“, „Labai švelniu drakonėliu“, „Svajojančia boružėle“ ir t.t.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Nijolė Dapkevičienė, prisidėjusi prie Sigutės darbų parodos eksponavimo, smulkiau papasakojo apie menininkės kelią į plačiąją auditoriją.

2005 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras (direktorė – Aldona Augustaitienė) kartu su dailininke S.Ach sugalvojo kilnojamosios parodos palydėtuves po Lietuvos bibliotekas. Parodai menininkė atrinko bemaž šimtą originalių paveikslėlių, sukurtų per pastaruosius dešimt metų. Įrėminti paveikslėliai ir knygų iliustracijos buvo įdomiai sukomponuoti ir pateikti moderniuose stenduose. Juose – šiltus ir nuotaikingus jausmus žadantis romantiškas pasaulis, kuriame gyvena linksmi ir simpatiški katinėliai, zuikiai, paršeliai, karvytės, meškučiai, sraigės, drambliai, boružytės, angelai. Eksponuoti šią parodą pageidavo apie trisdešimt šalies bibliotekų. Palydėti į kelionę dailininkės S.Ach darbelius susirinko jos gerbėjai, menininkės kūrybą pristatė dailėtyrininkė Ingrida Korsakaitė.

Tų pačių metų rugsėjo 22 dieną kilnojamoji paroda atidaryta Birštono miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Vėliau dailininkės darbeliai iškeliavo į Lazdijus, kur lapkričio 18-ąją iškilmingai buvo pristatyti savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje.

Apkeliavusi Dzūkiją, S.Ach kilnojamoji paroda pasuko į Kauno apskrities bibliotekas. Atėję jos apžiūrėti, vaikai ir suaugusieji smalsiai tyrinėjo ekspoziciją, rasdami čia nemažai pažįstamų knygų veikėjų – katinėlį Purkių, šunelį Ambrozijų, arklį Dominyką, pelytę Zitą, tarakoną Dziobą.

Žemaitijos krašto bibliotekos taip pat su nekantrumu jau laukia pasirodant šios dailininkės nuotaikingų darbelių.

Jeigu giliau pažvelgtume į menininkės S.Ach veiklą, tai reikėtų paminėti 2005-aisiais rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis Švedijos mieste Geteborge vykusią knygų mugę, kurioje Lietuva dalyvavo kaip garbės viešnia. Išskirtinį švedų dėmesį vaikų literatūrai patvirtino nemažai renginių, skirtų lietuviškoms vaikų knygoms. Oficialų seminarą „Vaikų literatūra Lietuvoje“ vedė garsus vaikų literatūros specialistas Ulfas Nilssonas, dalyvavo rašytoja Anna Karin Eurelius, o Lietuvai atstovavo rašytojas V.V.Landsbergis, S.Ach ir Kęstutis Urba.

Už vadinamųjų mažųjų tautų vaikų literatūros sklaidą Švedijoje besikaunanti visuomeninė organizacija „Paslaptingi sodai“ (Secret Gardens) surengė nemažai renginių: K.Urba pristatė V.V.Landsbergį ir jo kūrybą, S.Ach kalbėjosi su Vytautu apie savo bendradarbiavimą. Atskiruose renginiuose Sigutė rodė, kaip gimsta jos piešiniai ir kaip juos galima panaudoti ugdant vaikų kūrybiškumą. Iškart po mugės vadinamoji „vaikų grupė“ išvyko į Stokholmą, kur spalio 3 dieną Švedijos vaikų knygos institute vyko analogiškas seminaras apie Lietuvos vaikų literatūrą. Paskui S.Ach savo kelionę tęsė Gotlando saloje, kur Visbio meno mokykloje kūrybiškai bendravo su jaunaisiais dailininkais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija