|
AR IŠLIKS MAŽUMOS VYRIAUSYBĖ?
Prof. Arimantas Dumčius,
Seimo narys
Turime beprecedentį atvejį, kai premjero Gedimino
Kirkilo mažumos koaliciją Seime parėmė opozicinė Tėvynės sąjunga
ir tai leido Prezidentui užbaigti politinę krizę, suformuojant mažumos
Vyriausybę. Ar ji išliks iki Seimo kadencijos pabaigos, priklausys
nuo Premjero diplomatinių sugebėjimų, ypač ar vyks nuolatinis konstruktyvus
dialogas tarp kairiosios (valdančiosios) ir dešiniosios (Proveržio)
koalicijų, kurių sutartis tebegalioja. Seime ir valstybėje susiformavo
pakankamai gausi, neprityrusi, bet labai ambicinga politinė mišrainė,
kurioje vyrauja nevalstybininkų politinės pretenzijos. Netenka abejoti,
kad Vyriausybės darbui bus paskleista daugybė trukdžių, kils įvairūs
skandalai. Todėl Lietuvos brandžiausių partijų Socialdemokratų
ir Tėvynės sąjungos pradėtas dialogas rodo politinės kultūros
kilimo ženklus, yra savalaikis ir naudingas. Jis padėtų ir pačių
partijų identitetui, programoms ir net struktūroms atsinaujinti.
Kokios grėsmės laukia mažumos Vyriausybės?
Yra kelios grėsmės, kurios padidintų nestabilumą valstybėje ir net priverstų mažumos Vyriausybę atsistatydinti:
Seimo ir Vyriausybės valdančiosios mažumos pasiūlymų priėmimo nuolatiniai trukdžiai ir blokavimas; artimiausiais precedentais būtų 2007 metų biudžeto priėmimas, savivaldybių rinkimai, ES investicijų skirstymas; nepasitikėjimo pavieniais Vyriausybės nariais ar visu kabinetu inicijavimas.
Šias grėsmes būtų įmanoma nugalėti tik tariantis ir priimant konstruktyvius sprendimus kartu su Proveržio koalicija (variantas panašus į Vaivorykštės koaliciją). Jei Naujoji sąjunga laikytųsi pirminio susitarimo, tai valdančioji mažuma (55 parlamentarai) gautų 46 Proveržio opozicinės koalicijos partnerių paramą, jei nesilaikytų, 37. Dabartinė Naujosios sąjungos neutrali pozicija silpnina vedančiąją opoziciją, kuri, neturėdama 44 parlamentarų balsų, gali netekti opozicijos lyderiavimo teisės. Tai pablogintų valdančiosios mažumos funkcionavimą.
Dabarties politinės realybės vaizdas yra nekoks. Apskričių administracija, viceministrai, patarėjai parenkami iš savų vaikinų ir draugų rato. Žiniasklaida jau skelbia, kad dalis jų yra abejotinos reputacijos. Nedemokratiškai suformuotos vienpartinės ministro ir viceministro komandos. Iš keturiolikos ministrų kabineto narių mažiausiai penki jau dabar galėtų būti nagrinėjami dėl buvusių ar esamų viešųjų ryšių ir etikos pažeidimų, profesinės kompetencijos stokos. Reikia pritarti A.Lėkai, kad ...kadriniai reikaliukai tvarkomi lyg specialiai bandant prisišaukti opozicijos ir visuomenės protestus, o gal net nepasitikėjimą Vyriausybės nariais. Visuomenė kol kas mandagiai tyli, laukdama konkrečių Vyriausybės judesių pirmųjų 100 dienų laikotarpiu.
Sunku patikėti, kad Premjeras viso to nejaučia ir negirdi. Jau laikas reaguoti. Juk reikia pradėti įgyvendinti duotus pažadus vedančiajai opozicijai dėl Vyriausybės programos papildymo, Vyriausybę kontroliuojančių institucijų, o gal ir kai kurių komitetų Seime perdavimo opozicijai. Reikia suformuoti Saulėlydžio komisiją kovai su biurokratiniu ir korupciniu valstybės aparatu. Jau patys konservatoriai nelaukdami to darbo imasi. Reikia pasukti pozityvios pertvarkos ir atsinaujinimo keliu. Neinant juo skandalai, Vyriausybės krizė ir galima jos griūtis. Na, o kas toliau? Naujos koalicijos, aršios politinės kovos, priešlaikiniai Seimo rinkimai? Ar nuo to Lietuvai geriau?
© 2006 XXI amžius
|