| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Bitininkų šventės Europos kultūros paveldas Justinas ADOMAITIS
Mūsų švenčių dvasingumu stebisi daugelio Europos šalių bitininkai, sakė neseniai iš kelionės po senąjį žemyną grįžę Aukštaitijos bičiuliai. Aplankę Danijos, Vengrijos, Čekijos, Austrijos ir kitų šalių bitynus, lietuviai įsitikino, jog ne mums reikia mokytis iš Europos Sąjungos senbuvių, o jiems. Ir tai jau suprato vakariečiai. Jiems imponuoja Lietuvos bitininkų bendruomeniškumas, gebėjimas saugoti ir jaunimui perduoti šeimos, bitininkystės tradicijas, puoselėti etnokultūrą. O svarbiausia, jog mūsų bičiuliai per keletą dešimtmečių sukūrė unikalios ir nepakartojamos šventės fenomeną. Joje nepolitikuojama, neieškoma kaltų dėl karšto oro ar smarkaus lietaus, nesimeldžiama be saiko ir nesivaišinama be soties. Bitininkų šventėse viskas taip tikra ir natūralu, jog gali pasijusti esąs Vaižganto ar Krėvės Lietuvoje, kur už stalo kalbama apie vaikus, pypkiuojant apie verslą, o susirinkus bažnyčioje visuotinai prašoma Dievo malonių, kurios vėlgi sukasi apie vaikus ir bites. Aukštaitijos bitininkų šventė Kupiškyje pirmasis žingsnis siekiant užpatentuoti šį unikalų renginį kaip Europos kultūrinį ir dvasinį paveldą. Kaip sakė Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Kazimieras Spetyla, būtent Kupiškyje prieš keletą dešimtmečių kilo idėja organizuoti visos Lietuvos bitininkus vienijančią organizaciją. Prie idėjos ištakų buvo ir dabartinis Kupiškio bitininkų draugijos vadovas Juozas Žeimantas. Nūnai rajono meras Leonas Apšega, kiti savivaldybės administracijos darbuotojai aktyvūs bičiulių rėmėjai. Aukštaitijos bitininkų šventę Kupiškis pasitiko kaip tikrą valstybės šventę: bičiuliams buvo rezervuoti Kultūros centro rūmai, eiseną per miestą lydėjo policijos eskortas, bitininkams skambėjo visi bažnyčios varpai. Kupiškio dekanas kan. Vladas Rabašauskas tarsi pagal vyskupo sutikimo protokolą prie bažnyčios durų sveikino šventės dalyvius, laimino jų intencijas. Šv. Mišios taip pat buvo proginės maldose minėti bitininkai bei jų šeimų nariai (vaikai ir bitės). Pamaldų metu pašventintas ne tik šiųmetis medus, bet ir bičių motinėlės, kurias į bažnyčią atnešė daugelio bičiulių mokytojas Pranciškus Karosas. Kalbėjimai apie bičiulystę, apie kūno ir dvasios sveikatą vyko nuo alsinančio liepos karščio pasislėpus Kultūros centro salėje. Tarsi prisimindami demokratinę bičių šeimos sąrangą, gerus Aukštaitijos bitininkų darbus minėjo Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Kupiškio savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius. Apie bičių ir bitininkų ateities darbus vystant verslą ir rūpinantis bičių produktų vartojimu kalbėjo Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Algirdas Skirkevičius, šventės rėmėjas UAB Medicata filia direktorius Sigitas Vasiliauskas, mokslininkai Algirdas Baltuškevičius, Dalia Stasytytė-Bunevičienė ir Algirdas Amšiejus. Intarpuose tarp kalbų bičiulių nuotaiką skaidrino Kupiškio pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Vytauto Muliarčiko, muzikantai, dainų kūrėjai broliai Algimantas ir Valentinas Kaminskai iš Alizavos. Šventės dalyviams ir svečiams buvo parodytas videofilmas apie pažangiausius Kupiškio bitininkus. Aikštėje prie Kultūros centro ir rūmų vestibiuliuose veikė sumaniai organizuota paroda, kurią sąlyginai galima pavadinti Bitininkystė: iš praeities į ateitį. Širvintiškis Aleksandras Masiulionis demonstravo šiaudinį avilį ir dūminę anglimis kaitinamą senovinį siuvėjo lygintuvą. Kupiškėnai Alvydas Kireilis, Albertas Gražys, Dainius Bardauskas pristatė senovinius kelminius ir originalaus tipo varšuvinius, kuriuose bitininkauja ir nūnai. Žemės ūkio ministerijos bei Kupiškio savivaldybės prizais buvo įvertintos ir Mildos Aleknienės, Aldonos Einorienės, Mindaugo Vilimo, Povilo Samuolio, bičių karalienių Romos Mačienės ir Valdos Bajorienės parengtos ekspozicijos. Pasvaliečiai P.Samuolis ir Steponas Baliūnas sakė bitininkavimo tradiciją paveldėję iš tėvų ir senelių, o nūnai rūpinasi bičių produktų naudojimu sveikatos reikmėms. Su vilniečių UAB Medicata filia specialistų pagalba jie parengė trumpas atmintines apie medaus, žiedadulkių, bičių duonelės gydomąsias savybes, jas įteikė kiekvienam pirkėjui. Nors bičiuliai gyvena toli nuo didmiesčių, dėmesio stoka nesiskundžia. Jų bitynų produkciją perka Aukštaitijoje, Žemaitijoje rengiamų švenčių bei mugių dalyviai, nors didžiąją dalį derliaus pasvaliečiai parduoda namuose. Pasak P. Samuolio, vartotojui labai svarbu įsitikinti, kad medus yra tikras, bitininko sodyba tvarkinga, o pats bičiulis geras žmogus. Pasvaliečių nuomone, jei visi bitininkai sutartinai dirbs, sumaniai reklamuos savo bitynų produkciją, tai ne tik Vakarų Europos gyventojai, bet ir lietuviai per metus suvartos po pusantro kilogramo medaus (kiekvienas). Pasibaigus bičiulių kalboms apie medų, sveikatą ir neišvengiamai gausų bitynų derlių, šventės dalyvių laukė agapė suneštinės aukštaičių vaišės. Šeimininkės patiekė daug ir įvairių sūrių, kepinių ir saldumynų, o vyrai pakankamai statinaičių su kiekvieno kaimo tradiciniu gėrimu. Tačiau alaus puta šnekėjo tik apie bites, apie bičiulius, apie nuo liepų tiesiog varvantį medų ir suvis išdžiūvusią Kupos upę. Vėliau dainose minėta, jog kupiškėnai geri žmonės, tiesūs jų keleliai... Kupiškis Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |