| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Trikampis bendruomenės, klebonas ir seniūnija
Šalia Vabalninko teka upelis Vabala. Tikriausiai nuo jo ir kilo miesto pavadinimas. Vyrauja pasakojimas, jog kadaise šioje vietoje būdavę šlapia, telkšoję daugybė balų. Kažkas pasakęs: Va, bala kitą šios gyvenamosios vietovės vardo atsiradimo versiją pateikė Vabalninko seniūnas Stepas GUDAS, tokias pareigas einantis dvyliktus metus. Su juo šnekučiavęsis XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA pokalbio metu aptarė seniūnijoje veikiančių bendruomenių reikalus.
Pirmiausia apibūdinkite Vabalninko seniūnijos nūdienos gyvenimą. 1995 metų gruodį aš ir mano pavaduotoja aplankėme didžiuosius seniūnijos kaimus ir ten organizavome jų tarybas. Kolūkių jau nebebuvo, iro bendrovės, todėl reikėjo kažkokios atramos sodiečiams. Kiekviename didesniame kaime žmonės išsirinko 5-7 pačių deleguotų atstovų tarybas, kurios ir tapo bendruomenių atsiradimo užuomazgomis. Tebesaugau tokių tarybų kūrimosi protokolus. Šiuo metu seniūnijoje įregistruotos aštuonios bendruomenės. Kurios jų yra veikliausios? Didžiausią darbą yra atlikusi Šukionių bendruomenė. Jos veikla stipri nuo pat pradžių. Pirmininkė Nijolė Šatienė energijos kupina moteris. Ji rajono Tarybos narė, vadovauja rajono Bendruomenių asociacijai. Veikli ir Mieliūnų bendruomenė, kurios vadovė yra Janina Šulnienė, pagal išsilavinimą - zootechnikė. Jai stojus prie bendruomenės vairo, mieliūniškiams kilo mintis turėti savo namus. Tai suvienijo bendruomenę. Buvusios kolūkio kontoros pastatas jau su skardiniu stogu, neseniai išlietos betono grindys, išklijuotos plytelės. Bendruomenės namai labai pagyvino Šukionių kaimo kultūrinį gyvenimą. Gražiai tvarkosi pačiose sodybose, tinkamai prižiūrima jų aplinka. Svarbesniems darbams atlikti kviečiamos talkos. Kada J.Šulnienė pirmininkės pareigas norėjo perduoti kitam, bendruomenės nariai prikalbino ją dirbti toliau. Seniūnijos teritorijoje yra net šešios koplyčios. Kaip bendruomenės prisidėjo prie jų tvarkymo? Koplyčių tvarkymas vyko dvejus metus. Tai prasidėjo nuo seniūnijos, per viešuosius darbus. Pirmiausia dirbant reikalingos lėšos. Per viešuosius darbus jėgą turėjome ir galėjome ją apmokėti. Bet nebuvo lėšų koplyčių remontui. Čia nemažai nuveikė Vabalninko klebonas kan. Povilas Miškinis. Su juo vykome į bendruomenes, ir per žiemą buvo surinkti pinigai. Tada pradėjome koplyčių atstatymo darbus, kuriuos atlikome sėkmingai. Darėme tai, ką būtinai reikėjo. Talkininkavo bendruomenių nariai. Mieliūnų bendruomenė dabar turi pakankamai gražiai atrodančią Jasiuliškių koplyčią. Ačiskių kapinių prižiūrėtojas Audrius Marazas su savo tėvu vadovavo vietos koplyčios atstatymui. Deikiškių koplyčiai buvo skirta palyginti daug lėšų. Smagu žvelgti į Lamokėlių koplyčią - vos ne kaip bažnyčia. Statybinėmis medžiagomis pagal savo išgales šelpė gyventojai. Taigi žmonės prisidėjo lėšomis, seniūnija - darbu. Koplyčių atstatymu rūpinosi bendruomenių pirmininkai ar tokį darbą išmanantys žmonės. Iš kur toks entuziazmas? Seniūnijai norėjosi sutvarkyti koplyčias, kad jos atrodytų patraukliai. Bandžiau aiškintis, kodėl tiek koplyčių yra apie Vabalninką. Girdėjau kalbant: kada keliai buvo prastesni, žmonės maldos namus norėjo turėti vietoje, todėl taip jie ir darė. Ir kunigų anksčiau Vabalninke dirbo ne vienas, kaip dabar, bet trys ar keturi. Nuvykus kunigui į kaimą, jis ten ir apsinakvodavo, o kitą dieną Šv. Mišias aukodavo koplyčioje. Ir bendruomenės buvo linkusios matyti koplyčias tvarkingas, tad reikėjo tik jas pajudinti. Seniūnijos darbuotojai pagal pareigybinius nuostatus įpareigoti prižiūrėti kapines. Paskirti kapinių prižiūrėtojai tuo pačiu prižiūri ir tvarką koplyčiose. Jiems už darbą atlygina savivaldybė. Nors prižiūrėtojai turi trečdalį etato, tačiau kapinėse vyrauja tvarka. Atvykęs į Vabalninką vyskupas Jonas Kauneckas pareiškė, jog lankysiąs ir parapijos koplyčias. Tada nebereikėjo daug raginti. Bendruomenės, klebonas, seniūnija šis trikampis sugebėjo atstatyti koplyčias. Vyskupas savo žodį ištesėjo pabuvojo seniūnijos teritorijoje stovinčiose koplyčiose. Teko girdėti, jog daug tikinčiųjų sutraukia gegužinės pamaldos... Prisimenu savo vaikystę, kada gegužės mėnesį per pievas bėgdavau į kaimą žinodamas, kurio troboje renkasi giedotojai. Iš bendruomenių tokią veiklą pirmieji atnaujino šukioniškiai. Ją inicijavo jų pirmininkė N.Šatienė. Tai įvyko maždaug prieš ketverius metus. Anksčiau kaimuose irgi vykdavo gegužinės pamaldos, tačiau nebuvo tokio organizuotumo. Dabar visos seniūnijos bendruomenės turi savo namus. Jos kaip tik padeda atgaivinti senas tradicijas rengti gegužines pamaldas. Į jas susirenka didžioji dalis kaimo. Turint veiklos nestokojančias, kūrybingas bendruomenes, gal šviesesnis tapo jų žmonių gyvenimas? Žmonėms reikia bendravimo. Tai vyksta ir gegužinių pamaldų metu. Bendruomenių namuose rengiamos ir katalikiškos bei valstybinės šventės. Tai gyventojus vienija. Todėl čia mažiau pykčio, nesantaikos ar prikaišiojimo. Kartu bendruomenės atlieka ir socialinį darbą. Joms geriau matyti, kurios šeimos skursta ar pateko į bėdą. Apie tai nedelsiant sužino seniūnija. Šiemet buvo šaltesnė žiema, todėl seniūnijos darbuotojai dažniau suko į atokių vienkiemių sodybas. Šukionių ir Meilūnų Lamokėlių bendruomenėms SAPARD programos lėšomis pavyko įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją. Šių projektų vertė buvo netoli milijono litų. Nesnaudžia ir kitos bendruomenės. Žmonės pradeda išmokti rašyti projektus. Savivaldybėje yra specialistė, kuri padeda tai daryti, koordinuoja pačius projektus. Pasakymas, kad kaimas yra prasigėręs, man kelia pyktį. Tokių mažuma. Kurie gėrė sovietiniais metais, taip gyvena ir dabar. Mieliūnų, Šukionių bei kitose bendruomenėse netrūksta šeimų, kurios turi tvirtą ūkinį ir dvasinį pagrindą. Jeigu žmogus doras, tai jis visur suspės ir nesistengs aplenkti bažnyčios. Tačiau liūdniausia tai, kad kaimas netenka jaunų žmonių. Vabalninke jų liko irgi mažai, matai tik moksleivius. Mūsų, katalikų, bendri namai bažnyčia. Kokie jos ir seniūnijos ryšiai? Kiek įmanoma, seniūnija stengiasi padėti bažnyčiai. Tai darome per viešuosius darbus. Nesutarimų tarp mūsų nepasitaikė. Vabalninkas, Biržų rajonas Autoriaus nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |