Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Sportas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Benediktas XVI vadovavo Žolinės iškilmei

Antradienį Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje buvo minima Žolinė - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų liturginė iškilmė. Tą dieną popiežius Benediktas XVI Marijai, Taikos karalienei, pavedė visos žmonijos sielvartą dėl kiekvienos pasaulio vietos, kurioje kenčiamas smurtas. Tačiau Šventasis Tėvas ypatingo Švč. M.Marijos užtarimo meldė keturioms konkrečioms situacijoms, kurios šiuo metu kelia didžiausią tarptautinės bendruomenės ir Šv. Sosto rūpestį - Libanui, Šventajai Žemei, Šri Lankai ir Irakui.

Popiežius antradienio ankstų rytą vadovavo Žolinės liturgijos Eucharistijai Kastelgandolfo miestelio Šv. Tomo iš Villanova parapijoje. Popiežius taip pat pasakė homiliją, šv. Mišiose dalyvavusių tikinčiųjų mintis kreipdamas į Žolinės slėpinio reikšmę. „Tik Švč. Mergelėje Marijoje, - sakė Benediktas XVI, - galime suvokti, jog Dievo meilė visuomet nugali blogį. Mergelės Marijos asmenyje galime matyti Dievo grožį ir per Jos pavyzdį išgyventi, jog Dievas nugali viso pasaulio galią ir smurtą simbolizuojantį žodžio liturgijoje minėtą slibiną. Melskime Mariją, Taikos karalienę, kad padėtų taikos pergalei, šiandien“.

Miesteliui – 500, parapijai – 100

Vyskupas Rimantas Norvila (dešinėje) pašventino bažnyčios vėliavą Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Lekėčiai. Miestelyje net tris dienas buvo nepaprastas šurmulys. Rugpjūčio 13-15 dienomis čia vyko du jubiliejai: Lekėčių miestelio 500-ųjų metinių paminėjimas ir Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos 100-osios metinės.

Rugpjūčio 13-oji diena buvo pavadinta „Dvasinio skrydžio burtažodis“. Lekėčių girininkijoje vyko teatrų, kaimo kapelų pasirodymai, senųjų amatų pristatymai. Dalyvavo mėgėjų teatrai iš Jurbarko, Kauno, Radviliškio, Kretingos rajonų, liaudiškos muzikos kapelos iš Gelgaudiškio, Girėnų, Zapyškio, Liučiūnų, Kretingos. Tos dienos popietę sporto aistruoliai mėgavosi įvairių sporto šakų varžybomis.

Padėkos ir džiaugsmo šventė

Popiežiaus Benedikto XVI apaštaliniu palaiminimu apdovanotas zakristijonas Mečislovas Montvydas (sėdi viduryje) su kunigais ir patarnautojais

KLAIPĖDA. Nuo seno garsėjanti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, iškilmė į Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčią sukvietė būrius tikinčiųjų. Pagerbiant Dievo Motiną Mariją, parapijos klebonas kun.Romualdas Vėlavičius kvietė visus maldai už parapiją, už šventovės rėmėjus bei geradarius, kurių dėka gražėja ši jauniausia Klaipėdos bažnyčia. Parapijos šventėje dalyvavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos administratorius kun. Vilius Viktoravičius. Savo įtakingu žodžiu pamokslininkas kvietė, vadovaujantis skautų šūkiu, pirmiausia matyti kitą žmogų, nes ir Dievo meilė prasideda nuo meilės žmogui.

Kristaus Atsimainymo atlaidai

Kunigai (iš kairės): Kęstutis Zybartas ir Pranas Bartasūnas po šv. Mišių

Požerė. Rugpjūčio 6-ąją, sekmadienį, į Kristaus Atsimainymo bažnyčią švęsti Kristaus Atsimainymo atlaidų suplaukė minios tikinčiųjų ne tik iš šios parapijos, bet ir iš kitų Žemaitijos vietų. Buvo žmonių netgi iš Šiaulių, Panevėžio, Kauno.

Dešimtą valandą ryto, geradarių gėlėmis išdabinta, Požerės bažnyčia buvo sausakimša tikinčiųjų. Sekmadienio ryto šv.Mišias aukojo Požerės parapiją aptarnaujantis Laukuvos Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčios administratorius kun. Pranas Bartasūnas ir kun. Antanas Saunorius. Giedojo Laukuvos bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Aivaro Šimkaus. Pamokslą pasakė Gargždų Šv.arkangelo Mykolo bažnyčios diakonas Aloyzas Žygaitis.

Išsikerojęs Viešpaties vynuogynas

Zita OSTERIENĖ

Veiverių ir Pažėrų klebonas kun. Kazimieras Skučas

Kiekvienąsyk, aplankiusi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią Pažėruose, po šv. Mišių, krūtinėje jaučiu didžiulį pakylėjimą. Iš atminties iki šiol neišblėsta gegužės pradžioje, per Motinos dieną, pasakytas jausmingas šios bažnyčios klebono kun. Kazimiero SKUČO pamokslas apie vieną vokiečių kunigą. Šis, kad ir kur eitų, kad ir kur keliautų, su savimi nešiodavosi savo motinos išlikusį jungtuvių rūtų vainikėlį. Kai kunigas paseno ir suprato, kad bet kada gali pasišaukti Aukščiausiasis, savo artimiesiems žmonėms jis paliko laiškelį, kuriame paprašė: „Kai numirsiu, mano motinos rūtų vainikėlį įdėkite man į karstą“. Gražu ir graudu iki ašarų. „Tokią begalinę meilę ir pagarbą savo motinoms šiandien rodo retas lietuvis “, – apgailestaudamas sakė klebonas kun. K. Skučas.

Šeima atgimsta tikėdama

Jonas Kazimieras Burdulis

Šeimos centro stovykloje, „Anykščių šilelio“ sanatorijoje, – maži ir dideli. Centre – kun. Gediminas Tamošiūnas

Kas nebuvo žmogumi prasidėjimo

momentu, tas juo niekad nebus...

(Jonas Paulius II)

...Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą

savo turtą, būtų vertas tik paniekos!

(Giesmių giesmė, 8-7)

Gyvename sunkiu metu – sunkiu tautai, sunkiu žmogui ir piliečiui, sunkiu šeimai. Kai nepasitenkinimas savo išrinktaisiais, atrodytų, viršija bet kokias ribas, kai žmonių išrinkta valdžia nustoja rūpintis žmonių reikmėmis ir nebekreipia dėmesio į jų lūkesčius, surasti atramą gyvenime ir semtis jėgų telieka tik iš Dievo ir savo šeimos.

Rožinio mylėtojų šventė

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo kan. dr. Robertas Pukenis (viduryje)

Rugpjūčio 6 dieną, sekmadienį, pirmą kartą Anykščių Šv. Mato bažnyčioje surengtas Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos susitikimas. Apie 800 šios draugijos narių, atvykusių į Anykščius iš įvairių Lietuvos kampelių, šį susitikimą skyrė kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui paminėti. Pati rožinio istorija yra pakankamai sena, ji siekia šv. Dominyko laikus. Jau tada jo draugijos veikė Italijoje ir Prancūzijoje, kai kurios jų buvo itin garsios. 1646 metais žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pranešė Vatikanui, jog jo visose parapijose veikia Rožinio draugijos. Gyvojo rožinio draugija atsirado ir Lietuvoje prie visų parapijų. Tokių brolijų tikslas buvo išmokyti žmones skaityti ir rašyti. Gyvojo rožinio draugiją sudaro būreliai, kurių kiekvienas vienija po 20 žmonių.

Bitininkai šventė Rumšiškėse

Justinas ADOMAITIS

Medų pašventino Kupiškio dekanas kanauninkas Vladas Rabašauskas (kairėje) ir Rumšiškių klebonas kun. Virginijus Birjotas

„Bitės net ūždamos iš grikių neša medų“, – sakė šių metų Bičių karalienė, Norkūnų kaime, Kupiškio rajone, bitininkaujanti Valda Bajorienė. Dėl to į jubiliejinę 30-ąją bitininkų šeimų šventę Rumšiškėse, Lietuvių liaudies buities muziejuje, ji atvyko tik su vyru Arvydu, o abu sūnūs – Eimantas ir Aurimas – liko prie bičių. Gausiu šiųmečiu derliumi džiaugėsi tauragiškiai bičiuliai Antanas Subačius, Bronė Jancevičienė, Rimas Zdaniauskis, Juozas Vaitkus, šakiečiai Jonas Danyla, Juozas Urbaitis, Jonas Gvildys, varėniškiai Juozas Amšiejus, Vytautas Markišius, Vytautas Raulonis ir kiti.

Trikampis – bendruomenės, klebonas ir seniūnija

Vabalninko seniūnas Stepas Gudas

Šalia Vabalninko teka upelis Vabala. Tikriausiai nuo jo ir kilo miesto pavadinimas. Vyrauja pasakojimas, jog kadaise šioje vietoje būdavę šlapia, telkšoję daugybė balų. Kažkas pasakęs: „Va, bala“ – kitą šios gyvenamosios vietovės vardo atsiradimo versiją pateikė Vabalninko seniūnas Stepas GUDAS, tokias pareigas einantis dvyliktus metus. Su juo šnekučiavęsis „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA pokalbio metu aptarė seniūnijoje veikiančių bendruomenių reikalus.

Gyvenimo versmė

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI sveikinasi su Jėzaus Draugijos generaliniu vyresniuoju kunigu Pėteriu Hansu Kolvenbachu „L’Osservatore Romano“ nuotrauka

Popiežius iškelia Švč. Jėzaus Širdies kulto aktualumą

Vasaros pabaigoje pagausėjo liturginių iškilmių, skirtų Dievo Motinai. Išlaikant tam tikrą pusiausvyrą, norisi prisiminti ne mažiau reikšmingą Švč. Jėzaus Širdies garbinimą. Tuo labiau kad abu jie artimai susieti, ką nurodo ir kasdienio pasiaukojimo malda: „Visą dieną tau aukoju, Švč. Jėzaus Širdies ir Nekalčiausioji Marijos Širdie, – iš meilės“. Būtent meilės tema yra ypač svarbi popiežiaus Benedikto XVI mokyme apie pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai, kuris padeda katalikams suvokti Dievo meilės beribiškumą ir jų pareigą taip pat mylėti kitus.

Ugnies nutraukimas ar atokvėpis?

Libanietis, per Izraelio bombardavimą netekęs namų ir šešiolikos artimųjų Reuters ir AFP nuotraukos

Po daugiau kaip mėnesį trunkančio Izraelio ir „Hisbollah“ ginkluoto konflikto, nusinešančio vis daugiau žmonių gyvybių iš abiejų pusių, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba po ilgų ir dramatiškų užkulisinių derybų pagaliau priėmė revoliuciją, raginančią abi konflikto puses nutraukti ugnį. Taip pat Izraelis raginamas išvesti savo kariuomenę iš Libano. Paradoksas, bet jau kitos dienos rytą Izraelis pradėjo naują plataus masto karinę operaciją Libane, kuri, turėjo užsitęsti net keletą savaičių. Bent jau tokia buvo Izraelio kariškių nuomonė. Nors visos penkiolika JT Saugumo Tarybos narių vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo, nemažai ST narių labai abejoja, ar kariaujančios šalys kreips į ją dėmesio.

Tarptautinis esperantininkų katalikų kongresas

Jonas PUODŽIŪNAS

Lietuvos delegatai 59-ajame tarptautinės esperantininkų sąjungos kongrese Čekijos Velehrado mieste, Stojano rūmų jėzuitų koplyčioje. Sėdi (iš kairės): Irena Šukienė, mons. Lionginas Vaičiulionis, Nijolė Teresė Bielovienė, stovi: Viktorija Grikpėdienė, Adomas Grikpėdis ir Algimantas Piliponis

Pirmasis Tarptautinės esperantininkų katalikų sąjungos (IKUE) kongresas įvyko dar 1910 metais Paryžiuje. Jis katalikiškose šalyse vyksta kasmet, išskyrus abiejų pasaulinių karų laikotarpį. Po karų, 1950-aisiais, Romoje įvyko 22-asis IKUE kongresas. 49-asis pirmą kartą Lietuvoje, Kaune, įvyko 1995 metais. Europoje Lietuvą išgarsino 57-asis IKUE kongresas, įvykęs 2004 metais Kretingoje. Jis paliko daug įspūdžių geru organizavimu, įdomiomis ekskursijomis autobusais į Palangą, Žemaičių Kalvariją, Mosėdį, Šiluvą, Kryžių kalną. Šiame kongrese dalyvavo apie 200 esperantininkų iš dvylikos šalių.

Lietuvos krepšininkų rinktinės perspektyvos pasaulio čempionate

Andrius TEIŠERSKIS

Vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių Darjušas Lavrinovičius AFP nuotrauka

Lietuvos krepšinio rinktinė beveik visada dalyvauja Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatuose, taip pat ir Olimpiadose. Rinktinės rezultatais dažniausiai didžiuojasi kiekvienas lietuvis, neretai net ir tas, kuris labiau domisi kitomis sporto šakomis nei krepšinis. Lietuvoje gyvena tik šiek tiek daugiau nei trys milijonai gyventojų, todėl suprantama, jog negalime reikalauti aukso medalių iš mūsų krepšininkų, bet su viltimi laukiame bent jau bronzos.

Liguistos nostalgijos bacilos

Petras KATINAS

Šiemetinė karšta vasara padarė nemažai nuostolių šalies žemdirbiams. Kai kurie ūkininkų organizacijų vadovai sausros padarinius pavadino katastrofiškais. Netgi Prezidentas, apsilankęs labiausiai nuo sausros nukentėjusiuose rajonuose, ragino Vyriausybę ilgai nelaukti ir bent jau iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius. Šios vasaros sausra vėl sukėlė naujų kalbų apie Lietuvos žemės ūkį, graudžių verkšlenimų ilgintis sovietinės kolchozinės baudžiavos, spekuliacijų apie paramą.