Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Sportas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Miesteliui – 500, parapijai – 100

Vyskupas Rimantas Norvila (dešinėje) pašventino bažnyčios vėliavą Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Jungtinis Kauno medicinos akademijos studentų ir parapijos choras, diriguojamas vargonininko Tomo Lapinsko

Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Gediminas Marcinkevičius aukoja šv. Mišias Žolinės dieną

Kunigų eisena į Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčią

Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia 100-mečio jubiliejaus metu

Lekėčių parapijos 100-mečiui skirtas atminimo ženklas

Šventės dalyvius aplankė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Kairėje – Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Lekėčių seniūnas Jonas Albinas Kubilius

Pažinimo tako atidarymas prie Lekėčių girininkijos

Prie jubiliejinio 500 metų akmens (autorius Vidas Cikana) Lekėčių bendruomenės centro vadovas Arūnas Matusevičius

Lekėčiai. Miestelyje net tris dienas buvo nepaprastas šurmulys. Rugpjūčio 13-15 dienomis čia vyko du jubiliejai: Lekėčių miestelio 500-ųjų metinių paminėjimas ir Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos 100-osios metinės.

Rugpjūčio 13-oji diena buvo pavadinta „Dvasinio skrydžio burtažodis“. Lekėčių girininkijoje vyko teatrų, kaimo kapelų pasirodymai, senųjų amatų pristatymai. Dalyvavo mėgėjų teatrai iš Jurbarko, Kauno, Radviliškio, Kretingos rajonų, liaudiškos muzikos kapelos iš Gelgaudiškio, Girėnų, Zapyškio, Liučiūnų, Kretingos. Tos dienos popietę sporto aistruoliai mėgavosi įvairių sporto šakų varžybomis.

Antroji diena – „Šviesiu dangumi, aukšta giria“ – prasidėjo šv. Mišiomis Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šv.Mišias koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC. Atvyko generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis, aplinkinių parapijų kunigai, giedojo jungtinis Lekėčių bažnyčios ir Kauno medicinos universiteto studentų choras, vadovaujamas Lekėčių bažnyčios vargonininko Tomo Lapinsko. Vyskupas R.Norvila pašventino parapijos vėliavą ir atminimo ženklą, skirtą parapijos šimtmečiui atminti. Po šv. Mišių miestelio skvere, prie paminklo, skambant pučiamųjų instrumentų orkestrui, buvo pakeltos valstybės, miestelio ir Europos Sąjungos vėliavos. Toliau eisena patraukė į mokyklos stadioną, kur vyko šventės atidarymas, įvairių meno kolektyvų koncertas, žirgų konkūro varžybos Lekėčių 500 metų jubiliejaus taurei laimėti, buvo pagerbti Lekėčiams nusipelnę žmonės. Į iškilmes atvyko ir sveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Marijampolės apskrities viršininkas Mitrulevičius padėkos raštais apdovanojo Lekėčių bendruomenės centro pirmininką, vieną iš šventės organizatorių ir rėmėjų Arūną Matusevičių ir Lekėčių laisvalaikio centro direktorę, jubiliejinių renginių režisierę ir vedėją Vaidą Brazaitienę.

Trečioji renginio diena – „Ten, kur ošia senos pušys“ – prasidėjo šv. Mišiomis Lekėčių bažnyčioje. Šv. Mišiose pamokslą, skirtą Žolinės iškilmei, sakė klebonas kun. Gediminas Marcinkevičius. Jis pašventino gausiai susirinkusiųjų atsineštus žolynus. Po šv. Mišių miestelio skvere buvo atidengtas Lekėčių miestelio 500 metų jubiliejui skirtas paminklinis akmuo, kurio autorius – Vidas Cikana. Paminklą atidengė Lekėčių seniūnas Jonas Albinas Kubilius ir Bendruomenės centro pirmininkas A.Matusevičius. Vėliau šventės dalyviai autobusais vyko į kelionę „Lekėčių krašto partizanų keliais“, į „Atminties tako“ Lekėčių girioje atidarymą.

Laisvalaikio centre vyko knygų „Lekėčių sakmės“, „Lekėčių parapija“, „Mokykliniam skambučiui aidint...“, „Lemties pėdsakais“, „Lekėčių kraštas“ pristatymas.

Šventiškai nuteikė trumpas spektaklis „Penktadienis – turgaus diena“ (pagal B.Aleknavičių) premjera. Pristatė Lekėčių mėgėjų teatras (vadovė Vaida Brazaitienė). Po spektaklio susirinkusieji grožėjosi dailininkų ir skulptorių darbais, atliktais plenere, skirtame Lekėčių jubiliejui.

Po šventinių jubiliejinių minėjimų lekėtiškiai ir svečiai skirstėsi su pakilia nuotaika, džiaugdamiesi pagražėjusiu Lekėčių miesteliu, ženkliu Lekėčių parapijos klebono kun. G.Marcinkevičiaus įdėtu triūsu rengiantis parapijos 100-osioms metinėms.

Atlikta tikrai daug. Apie tai pamoksle vyskupas R.Norvila pasidžiaugė ir paragino susimąstyti: ką reiškia šie jubiliejai čia gyvenantiems žmonėms, kuriuos sieja bendra gyvenamoji vieta, bendros tradicijos, dažnai ir giminystė, bendrystė su Viešpačiui. Vyskupas pamoksle didžiausią dėmesį skyrė šeimai. „Be gerų šeimų nebus ateities“, – teigė ganytojas ir kaip pavyzdį prisiminė herojišką pasiaukojimą šv.Maksimiljano Kolbės, kuris būdamas Osvencimo koncentracijos stovykloje pasiaukojo už daugiavaikės šeimos tėvą. Dievo Apvaizda parodo, kad net kunigo gyvybė yra mažiau svarbi už šeimą, priminė vysk. R.Norvila.

Ir ne tik ganytojai, bet ir atvykusieji svečiai, patys lekėtiškiai džiaugėsi išgražėjusiu Lekėčių miesteliu, tikintieji vardijo klebono G.Marcinkevičiaus atliktus darbus per penkerius Lekėčiuose klebonavimo metus.

Įvairiašakė klebono kun. G.Marcinkevičiaus pastoracinio darbo kryptis. Iš anksto rengtasi parapijos jubiliejui. Prisimindami buvusį kleboną kun. Pranciškų Bastį, parapijiečiai kalba: „Tai mūsų antrasis „Bastelis“, tik šis veikia kitomis laikotarpio sąlygomis“. Atnaujinta ir išpuošta bažnyčia, įsigyta parapijos vėliava (kurios per šimtmetį nebuvo), sukurtas atminimo ženklas parapijos 100-mečiui pažymėti, padaryti nauji bažnyčios didieji vartai, varteliai į kleboniją, išdažyta šventoriaus, kapinių tvora, nuo laisvės paminklo iki bažnyčios, padedant seniūnijai, takas išklotas trinkelėmis. Be to, parengta „Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos“ istorija, kuria į parapijos šimtmečio istoriją bandyta pažvelgti kaip į sąlyginai vientisą epochą, todėl pasirinktas probleminis dėstymo būdas, susitelkta ties problemomis ir procesais, kurie jokiame leidinyje nebuvo nušviesti.

Lekėčiai – mažas Zanavykijos miestelis tarp didelių girių, turintis daug atmintinų vietų, žymių žmonių, o įvykių laiko tėkmėje nė nesuskaičiuosi. Sakoma, kad Lekėčiai įžymūs tuo, kad yra Zanavykų pradžios pradžia, kad čia gyveno ir gyvena darbštūs savo kraštą mylintys žmonės.

Kokia buvo pradžia, kas buvo prieš tūkstantmetį ar du tūkstantmečius metų? Tai net archeologai tos praeities tiksliai neaprašo. Pirmajame Sūduvos žemėlapyje (1805) Lekėčiai pažymėti kaip Lekėčių Rūda (Rūda Lakaice), o Lekėčių palivarkas dar XX a. viduryje buvo vadinamas Rūdele. Gal nedaug reikėjo, kad Kazlų Rūda, Višakio Rūda dar būtų turėjusi giminingą Lekėčių ar Liekės Rūdos pavadinimą. Lekėčiai – nuo Lekės – pirminio jos pavadinimo. Šią senąją upelio vardo formą vartoja ir Vincas Žemaitis publikacijoje „Šiaurinės Sūduvos girios“, ir kiti leidiniai. Liekė – didžiausias Lekėčių krašto upelis. Praeityje Lekėčių kraštas Zanavykijoje buvo pats didžiausias. Jis užėmė visą Liekės baseiną. Pagal 1891 metų duomenis, Lekėčių kaime buvo 132 sodybos, kuriose gyveno 1174 žmonės, o kitose stambesnėse Zanavykijos vietovėse gyveno mažiau.

XX amžiuje Lekėčiai pradėjo mažėti. Nuo Lekėčių atsiskyrė Jančių ir Zizų kaimai, bet 1923 metais dar buvo treji Lekėčiai – tai Lekėčių kaimas su 71 sodyba, kuriame gyveno 395 žmonės, Lekėčių (Rūdelės) palivarkas su 25 gyventojais ir Lekėčių bažnytkaimis. Vienu metu Lekėčių kaimas buvo suskirstytas į kolonijas, vėliau jos atskirtos į mažesnius žemės sklypus.

1906 metais kartu su parapijos įsteigimu kūrėsi ir Lekėčių bažnytkaimis, kuris egzistavo 17 metų, ir 1923-iaisiais čia jau gyveno 70 lekėtiškių. 1923 metais Lekėčių bažnytkaimiui suteikiamos miestelio teisės su kassavaitiniu turgumi penktadieniais ir trimis metiniais jomarkais, bet miesteliui plėstis trūko erdvės. Nuo 1928 metų buvo imta spręsti miestelio plėtrą, vėliau suformuota 40 sklypų.

Kaimo bendruomenę siejo bendras darbas, šventės, talkos, netektys, nelaimės ir kt.

Laiko ženklai Lekėčių krašte ir parapijoje diktavo savas sąlygas. Kiekvienas kaimas ar miestelis turi savo istoriją, kurią formavo tame krašte ar iš jo išvykę žmonės. Okupacijos, nepriklausomybės karas, visų trijų kartų savanoriai. Tai atskira istorija, susipynusi su šio krašto istorija.

Šiandien seniūnijoje veikia penkios prekybos įmonės. Tai uždarosios akcinės bendrovės: „Lekėčiai“augina kiaules, „Samsonas“ – mėsos perdirbimo įmonė, „Rūdšilis“ – degalinė, „Akvilda“ – medienos perdirbimo įmonė. Žinomos kaimo turizmo sodybos „Verigynė“ ir „Mockynė“, keliolika individualių miško ruošos įmonių – Šakių miškų urėdijos cechas, Šilagirio, Lekėčių girininkijos, keletas aktyvesnių ūkininkų.

Vietos gyventojus sieja glaudūs ryšiai: seniūnija remia kultūrinę veiklą, skatina ir palaiko iniciatyvą, remia kultūrinius renginius.

Bažnyčia geranoriškai palaiko bendruomenės veiklą, aktyviai ugdo parapijos bendruomenės jaunimo dorovę.

„Caritas“ remia neįgalius, socialiai remtinus bendruomenės narius, aštuonias daugiavaikes šeimas. Veikia pagyvenusių žmonių klubas „Pušynas“, literatų klubas „Šilagėlė“, aktyvus Bendruomenės centras.

* * *

Susitelkę lekėtiškiai iškilmingai paminėjo miestelio ir parapijos jubiliejus ir su naujomis jėgomis toliau dirbs, kurs puoselėdami gražiąsias Lekėčių tradicijas, išliksiančias ateinančioms kartoms.

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

© 2006 „XXI amžius“