Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Sportas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuvos krepšininkų rinktinės perspektyvos pasaulio čempionate

Andrius TEIŠERSKIS

Vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių Darjušas Lavrinovičius AFP nuotrauka

Lietuvos krepšinio rinktinė beveik visada dalyvauja Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatuose, taip pat ir Olimpiadose. Rinktinės rezultatais dažniausiai didžiuojasi kiekvienas lietuvis, neretai net ir tas, kuris labiau domisi kitomis sporto šakomis nei krepšinis. Lietuvoje gyvena tik šiek tiek daugiau nei trys milijonai gyventojų, todėl suprantama, jog negalime reikalauti aukso medalių iš mūsų krepšininkų, bet su viltimi laukiame bent jau bronzos. Lietuvos krepšininkai iškovojo bronzos medalius 1992 metais vykusiose Barselonos olimpinėse žaidynėse, kada tuometinis Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio bei Rimo Kurtinaičio demonstruojamas meistriškumas buvo sunkiai įkandamas varžovams, ir 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje, kada, „auksinio berniuko“ Šarūno Jasikevičiaus vedini lietuviai tik per plauką neįveikė JAV krepšininkų (pralaimėta 83:85). Manau, jog nesuklysiu teigdamas, kad lietuviai sugebėjo parodyti pasauliui silpnąsias JAV krepšininkų puses, kuriomis, kaip rodo tolesni įvykiai, kai kurioms šalims pavyko pasinaudoti ir įveikti JAV rinktinę. Tarp laimingųjų pateko ir Lietuvos nacionalinė rinktinė, 2004 metais Atėnuose nugalėjusi JAV.

Debiutuos NBA žaidžiantis L.Kleiza

Rytoj, rugpjūčio 19 dieną, Japonijoje, prasidėsiančiame Pasaulio krepšinio čempionate dalyvaus ir Lietuvos nacionalinė rinktinė (vyriausiasis treneris – Antanas Sireika). Šiais metais netrūksta itin pajėgių krepšininkų. Rinktinės marškinėlius po poros praleistų čempionatų vėl apsivilks 26 metų Arvydas Macijauskas, kuris prieš porą savaičių pasirašė ketverių metų kontraktą su Pirėjo „Olimpiakos“ klubu iš Graikijos, ir 28 metų Darius Songaila (Vašingtono „Wizards“, NBA). Rinktinėje debiutuos ir NBA klubo „Denver Nuggets“ puolėjas Linas Kleiza, kuris per draugiškas rungtynes sugebėjo puikiai pasirodyti trenerių ir sirgalių akyse, ir atrodo, pretenduoja į rinktinės lyderius. Be abejo, negalima nuvertinti ir neblogai NBA lygoje rungtyniaujančio D.Songailos bei vieno taikliausių žaidėjų Europoje – A.Macijausko. Jo tritaškiai metimai iš sudėtingiausių padėčių priverčia kitų klubų žaidėjus tiesiog skėsčioti rankomis iš nevilties. Kita vertus, pastarasis sezonas NBA rungtyniavusiam lietuviui buvo labai nesėkmingas, nes treneris juo nepasitikėjo ir labai retai leisdavo į aikštę. Tai neigiamai atsiliepė žaidėjo sportinei formai, nors, kaip tenka pastebėti, jo forma pastebimai gerėja, tai labai džiugina.

Įžaidėjo pozicijoje – didžiulės spragos

Labai gaila, kad rinktinėje nematysime ilgamečio jos žaidėjo – lengvojo krašto puolėjo, galinčio žaisti ir gynėjo pozicijoje Ramūno Šiškausko ( Atėnų „Panathinaikos“, Graikija). Šis 27 metų žaidėjas tiesiog pervargo. Nuo 1998 metų atstovauja įvairioms Lietuvos rinktinėms ir dažnai būna vienu iš lyderių. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris teigė suprantąs R.Šiškausko apsisprendimą, nes jis per pastaruosius metus patyrė nepaprastai didelį krūvį. Klubuose, kuriuose žaisdavo, aikštelėje praleisdavo beveik visą rungtynių laiką, o po sunkių sezonų būdavo kviečiamas į Lietuvos rinktinės stovyklas ir niekada neatsisakydavo atvykti. Iš tiesų Ramūnui reikia poilsio. Dėl to abejoti neverta ir jokiu būdu negalima jo smerkti. Tikriausiai jo pozicijoje žais Linas Kleiza, kuris, be abejo, trokšta parodyti pasauliui savo sugebėjimus. Juk jam tik 21 metai, tad jis vis dar žengia tobulėjimo keliu ir norisi tikėtis, jog Pasaulio čempionate jo kelias bus lygus.

Apmaudu, kad rinktinėje nežais ir trisdešimtmetis Šarūnas Jasikevičius (Indiana „Pacers“, NBA), bet šį jo apsisprendimą Lietuva žinojo jau beveik prieš metus laiko, todėl jokio apmaudo lyg ir neturėtų būti, bet žinant, kad Š.Jasikevičius dažnai būna pagrindiniu pergalių kalviu, apmaudas išlieka. Akivaizdu, kad nei dvidešimtmetis Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Mantas Kalnietis, nei kiek labiau patyręs 26 metų Giedrius Gustas (Maskvos srities „Dinamo“) tinkamai nepakeis Š.Jasikevičiaus, kuris tituluojamas geriausiu įžaidėju ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Rinktinėje nežais ir NBA klube „Cleveland Cavaliers“ rungtyniaujantis 31 metų vidurio puolėjas Žydrūnas Ilgauskas. Ne paslaptis, kad Lietuvos rinktinės marškinėlių jis nedėvėjo dar nė karto, todėl daugelis krepšinio gerbėjų Lietuvoje jį smerkia. Visgi yra vilčių, jog ateityje Žydrūnas žais rinktinėje, juo labiau kad pats krepšininkas prieš kelias savaites žiniasklaidoje teigė, kad netolimoje ateityje rinktinėje tikrai žais. Kol kas jo vietą užima atletiškasis 26 metų Robertas Javtokas, neseniai iš Vilniaus „Lietuvos ryto“ perėjęs į Atėnų „Panathinaikos“ ir tapęs R.Šiškausko komandos draugu. Beje, jie jau yra kartu rungtyniavę „Lietuvos ryto“ komandoje 1999-2004 metais.

Žaidimo strategija nesubalansuota

Nemalonu pripažinti, bet kol kas nesimato, kad Lietuvos rinktinė turėtų aiškią žaidimo koncepciją, kuri leistų krepšinio gerbėjui nesunkiai atpažinti rinktinės propoguojamą žaidimo stilių. Kartais susidaro įspūdis, jog pagrindinis krepšininkų žaidimo kredo – atbėgu ir metu. Iš tiesų galima įžvelgti daug chaotiškumo rinktinės žaidime, todėl nevertėtų stebėtis, kodėl neseniai pralaimėta Senegalo rinktinei. Priešingai nei Lietuvos krepšininkai, senegaliečiai rungyniavo drausmingai, jų vidurio puolėjai nemėtė tritaškių pirmai progai pasitaikius, o įžaidėjai žaidė protingai, neleisdami komandos draugams „išsibarstyti“ aikštėje. Tiesa, antrosiose tarpusavio rungynėse Lietuvos rinktinė sužaidė daug geriau nei pirmajame tarpusavio mače, tačiau nors ir laimėta dideliu skirtumu (96:51), vis dėlto buvo galima įžvelgti nepateisinamų klaidų gynyboje, be to, buvo pastebima ir drausmingumo stoka. Laimei, lietuviams sekėsi pataikyti, o senegaliečiai atakavo ypač prastai. Manau, kad jei Lietuvos rinktinės varžovais būtų buvę ne senegaliečiai, o ispanai arba graikai, rezultatas būtų visai kitoks.

Džiugu, jog dabartinės Lietuvos rinktinės priekinė linija labai stipri. Joje žaidžia Robertas Javtokas, 26 metų sulaukę broliai (Kšyštofas ir Darjušas) Lavrinovičiai, kitą sezoną žaisiantys Rusijoje, Kazanės „Uniks“ klube, ir tapsiantys buvusio ilgamečio Lietuvos rinktinės žaidėjo 32 metų S.Štombergo komandos draugais, L.Kleiza, D.Songaila ir 22 metų Kauno „Žalgirio“ puolėjas Paulius Jankūnas. Nepaisant to, per draugiškas Lietuvos rinktinės rungtynes su Prancūzijos, Senegalo bei Rusijos nacionalinėmis komandomis akivaizdžiai matėsi, jog trūksta greitų kontratakų, kurių metu lengvai pelnomi taškai. Kita vertus, turint tokius aukštaūgius kovą po krepšiu galima laimėti prieš bet kurią rinktinę, gal tik išskyrus JAV bei Argentiną, kurių sudėtyje yra taip pat labai pajėgūs puolėjai.

Greito puolimo „badas“, kuris matomas Lietuvos rinktinės krepšininkų žaidime, liudija, kad A.Sireikos komanda šiek tiek stokoja racionalių sprendimų. Nepaisant to, A.Sireika yra labai patyręs treneris, turintis kvalifikuotų asistentų, kurie visada pasirengę patarti vyriausiajam treneriui. Todėl Lietuva gali iškovoti medalius, bet gali ir nepavykti patekti net į atkrintamąsias varžybas, nes grupė, kurioje žais Lietuva, yra labai pajėgi. Prisiminkime, kad mūsų vyrai Pasaulio čempionato B grupėje kovos prieš labai stiprias Brazilijos, Australijos, Graikijos ir Turkijos nacionalines ekipas, taip pat prieš čempionato debiutantę, bet labai ambicingą Kataro rinktinę. Panašu, kad sėkmę gali lemti ne tik meistriškumas, bet ir fortūna.

Reikia kovoti ir siekti pergalių

Lietuvos rinktinės sėkmė labai priklauso nuo poros pirmųjų rungtynių. Jeigu pavyktų laimėti dvi pirmąsias čempionato rungtynes (prieš turkus ir graikus), lietuvių pasitikėjimas savo jėgomis išaugtų dvigubai. Būtent taip nutiko 2005 metų Europos čempionate, kuriam dar net neprasidėjus Lietuvos rinktinė buvo „nurašyta“ ir priskirta tik prie vidutiniokų, tačiau ji sugebėjo užimti penktą vietą ir išsikovoti vietą Pasaulio čempionate, įveikdama gerokai stipresnėmis laikytas rinktines, iš kurių galima išskirti Serbiją ir Juodkalniją, Rusiją bei Kroatiją.

Reikia tikėtis, kad kovojant ir trokštant pergalių, rinktinei seksis. Žinoma, norint siekti pergalių, reikia, kad komandoje būtų puikus mikroklimatas. Panašu, kad jis yra, nes tai drąsiai teigia kone kiekvienas Lietuvos rinktinės narys. Puiku. Belieka laukti Pasaulio čempionato pradžios ir nacionalinės rinktinės pergalių, kurios suteiks galimybę kiekvienam lietuviui pasakyti: „Taip, aš lietuvis ir tuo didžiuojuosi“. Juk dažnai mūsų sportininkų iškovotos reikšmingos pergalės tarptautinėse arenose suvienija tautą.

© 2006 „XXI amžius“