| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Šiaulių vyskupijoje Joniškio dekanate Atgimusios vertybės
JUODEIKIAI. Dar prieš ketverius metus, kai tuometinis Skaistgirio klebonas kun. Remigijus Katilius aptarnavo ir Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo parapiją, buvo kilusi mintis susigrąžinti į šventorių, jo kamputyje, prieš geras keturias dešimtis metų stovėjusį mažą nameliuką. Gyvenimo būstą, kurį po devynerių tremties Intos lageriuose metų susirentė čia paskirtas dirbti (1957-1960) tada dar Lietuvai nežinomas ir negirdėtas, dar ir keturiasdešimties neturintis, kunigas vienuolis kapucinas Mykolas Dobrovolskis tėvas Stanislovas (1918-2005). Bene dvi žiemas kentęs mažytėje nešildomos bažnyčios zakristijoje, talkinant Juodeikių žmonėms, susirentė kelių kvadratinių metrų ploto kuklų namelį. Kaip žinoma, sovietiniais metais dauguma klebonijų buvo sovietų valdžios nacionalizuotos, tad reikėjo kunigui kažkur gyventi. (Beje, Juodeikių bažnyčios klebonija, tebestovinti ir dabar atgauta, jau neturi savo klebono.) Pasistačius šį pasakų namelį, neilgai tėvui Stanislovui čia teko gyvent Bet po plačias Juodeikių parapijos apylinkes, gausiai aprėmintas klaidžių miškų, dosniai iš čia sklido dėmesys, šiltas žodis ir parama paprastam kaimo žmogui. Buvusi juodeikietė Eugenija Šimaitytė-Butkevičienė, dabar gyvenanti Panevėžio rajone, mena: Į Juodeikius jis atvyko su kalinio drabužiais ir kalinio numeriu Po tokios lemties jam tai buvo gera užuovėja. Čia jis galėjo laisviau atsikvėpti, atsiduoti ganytojiškam darbui Juodeikiečių netrukus švelniai pramintas barzdžiuku, tėvas Stanislovas ilgesniam laikui, deja, neužsibuvo. Vėl imtas tampyti saugumo, priverstas net vienuolio barzdą nusiskusti, keldinamas kitur. Jo namelis nutempiamas už poros šimtų metrų, šalikelėn, ten įrengtas pieno surinkimo punktas. Šios vasaros pabaigoje susikūrusi Juodeikių kaimo bendruomenė, paakinta aktyvių kraštotyrininkų, buvusių pedagogų, Č.Kudabos premijos laureato A.Žalio, istorikės J.Stepulaitienės, organizuoja namelio perkėlimą, sutvarkymą ir, Gaižaičių seniūnijai, Joniškio istorijos ir kultūros muziejui remiant, imasi rengti ekspoziciją. Visą savaitę darniose talkose nuoširdžiai plušo juodeikiečiai, ne tik remontavo yrantį nameliuką, bet ir gražino, puošė, tvarkė bažnyčią, šventorių ir priešais, antroj kelio pusėj, irgi paskutinį dešimtmetį apleistą, be šeimininko buvusią kaimo mokyklą su šalia išlikusiu, pervartų laikais išsaugotu, šviesuolių gelbėtu Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklu. Mat bendruomenė savo globon perėmė ir mokyklą, o rugsėjo 8-ąją, Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną, surengė buvusių juodeikiečių ir kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklo statybos (statytas 1936 metais) 70-metį. Saulėtą rugsėjo 8-ąją iš pat ryto rinkosi gausūs buvusių žemiečių būriai į šventę. Dar daug kas gerai prisimena šviesaus atminimo tėvą Stanislovą, savo meile ir darbštumu nušvietusį šį nuošalų Lietuvos kampelį. Beje, netrūko šiam atkampiam kraštui ir kovingos patriotinės dvasios. Iškilaus prieškario mokytojo S.Kuzmos įkvėpti, vietos vyrai, šauliai, pasikvietę iš netolimo Raistų kaimelio savamokslį amatininką-dailininką Juozapą Šauleckį, 1936 metų rudenį atidengė iškilų paminklą Lietuvos kunigaikščiui Vytautui. Toji tvirtybės dvasia ilgai palaikė ir miško brolius-partizanus, gan ilgai pokary išsilaikiusius gausiai Juodeikių kaimą supančiuose miškuose. Be to, ir bažnyčia statydinta žinomo Čiurlionio globėjo monsinjoro V.Jarulaičio, o medinės mokyklos statybą net gal buvo parėmęs juodeikietis aušrininkas švietėjas, lietuvybės gynėjas, gydytojas A.Buivydas (1856-1919). Po šv. Mišių, aukotų dabartinio Skaistgirio klebono kun. Jordano Urbono ir atvykusio buvusio klebono kun. Regimanto Katiliaus (dabar dirbančio Sidabrave, Radviliškio r.), bažnyčioje vyko konferencija Ką mena Juodeikių senoliai. Plačią apžvalgą apie paminklo sukūrimo aplinkybes, apie tėvą Stanislovą padarė kraštotyrininkas Aleksas Žalys. Nuo tų laikų visiems juodeikiečiams buvo žinoma, kad klebonas kratydavosi atlygio už dvasinius patarnavimus. A.Žalys priminė jo žodžius: Nerodykit šito pinigo bažnyčioj, nes čia Leninas išpaišytas. O jaunystėje šioje bažnyčioje šalia tėvo Stanislovo darbavęsis parlamentaras kelmiškis Antanas Račas priminė taiklią jo frazę: Aš prieš socializmą nieko prieš, bet kam man Ivano Rūsčiojo marškiniai?! A.Račo pastebėjimu, Juodeikiai ypatinga vieta, kur garbusis dvasininkas daug dirbo Be krikščioniškos doros nebus gražesnės Lietuvos, kol neatsigręšim į krikščioniškas vertybes, negalėsime pamilti paprasto žmogaus Skatinamas buvusio Juodeikių parapijos dvasinio ganytojo, Antanas kartu su klebonu buvo parengę fotoalbumus su žmonių šeimų pavardėmis, fotografijomis, dabar jau nebeesančių kaimų pavadinimais. Po prisiminimų popietės, išklausius Kauno teatro aktorių poetinę-muzikinę kompoziciją Ar gyva dar tu, Lietuva, šventoriuje klebonui kun. J.Urbonui pašventinus gyvenimui prikeltąjį namelį, A.Žaliui atidengus atsiminimo lentą: 1957-1960 m. čia gyveno Tėvas Stanislovas, gausūs šventės dalyviai buvo pakviesti tapti pirmaisiais muziejėlio lankytojais, apžvelgti ekspoziciją, atspindinčią tiek šio šviesuolio juodeikietiškąjį laikotarpį, tiek ir kitą plačiašakę veiklą. Šventoriuje pašventinus tėvo Stanislovo statydintus koplytstulpius su naujai įkeltomis skulptūrėlėmis (belieka tik sugrąžinti užrašus: Tėvų rūpesčiai, Motinų ašaros), susirinkusieji, žengę per kelią, sustojo prie irgi naujam gyvenimui žadinamos mokyklos, pasipuošusios lenta 1932-1934 m. pastatyta dr. Antano Buivydo Juodeikių pradžios mokykla. O šalia paminklo prasidėjo žemiečių sambūris su Šiaulių mokytojų namų folkloro kolektyvu Salduvė. Džiugia, atjaunėjusia dvasia grįžo senieji juodeikiečiai į dabar jau savo svetur gyvenamas vietas. Tikrųjų senbuvių juodeikiečių, pačiame kaime likusių, išties jau nebedaug Bet atgautoji, atkurtoji sukurtoji istorinė-kultūrinė erdvė nuo šiol jau stiprins ne vieną šio kultūrinio-istorinio komplekso lankytoją, kaip ir grįžusi simbolika (1960 metais pakeista, o 1993-iaisiais vėl sugrąžinta). Julius VAUPŠAS Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |