Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kartu su Marija apmąstykime savo tikėjimo paslaptis

Telšių vyskupas Jonas BORUTA, SJ

Mieli tikintieji, broliai seserys,

pradedame svarbų mūsų liturginiuose metuose spalio mėnesį – rožinio maldos mėnesį. Kalbėdami rožinį kasdien bažnyčiose, koplyčiose, šeimose ir pavieniui, kartu su Mergele Marija apmąstysime mūsų tikėjimo, mūsų išganymo istorijos svarbiausias paslaptis. Kviečiu uoliai įsitraukti į šį svarbų dvasinės kūrybos, tikėjimo atnaujinimo ir stiprinimo darbą, ypač kad šie 2006 metai Telšių vyskupijai ir visai Žemaitijai ypatingi. Spalio 8 dieną, sekmadienį, Žemaičių Kalvarijos šventovėje popiežiaus Benedikto XVI įgaliojimu ir jo pašventintomis karūnomis vainikuosime tos šventovės stebuklingąjį Mergelės Marijos Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės paveikslą.

Memorialinė lenta prelatui

Kazimieras Dobkevičius

Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Veiverių klebonas kun. Kazimieras Skučas (viduryje) ir prel. M.Krupavičiaus seserėčia Genovaitė Jarumbavičiūtė bei kiti prie memorialinės lentos

Spalio 2 dieną Kaune, K.Donelaičio ir A.Mickevičiaus gatvių sankryžoje, prie namo, kurio antrajame aukšte gyveno prel. M.Krupavičius, susirinko gausus miesto visuomenės būrys, prelato giminaičiai, miesto valdžios atstovai.

Iškilmingą atminimo lentos atidengimo ceremonialą pradėjo Kauno miesto savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, tarė: „Atėjome pagerbti kunigą, didį patriotą, žemės reformos vykdytoją, Lietuvos krikščionių demokratų partijos įkūrėją, talentingą politiką, išeivijos politinį ir moralinį autoritetą, ilgametį VLIK’o pirmininką. Čia, šiame name, jis gyveno. Prelato atminimui įamžinti skulptorius Juozas Šlivinskas sukūrė kuklų, įtaigų M.Krupavičiaus bareljefą, gražiai derantį prie pastato. Tikėkimės, kad prelato nuopelnai Lietuvai ras atgarsį ir tarp jaunimo“.

Tytuvėnų Dievo Motinos paveikslas grįžo į bažnyčią

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ Tytuvėnų bažnyčioje

Spalio 1-ąją ilgai minės Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios lankytojai. Tą dieną Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino po restauracijos į bažnyčios didįjį altorių grąžintą paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, kurio žmonės nematė daugiau nei trejus metus.

2003 metais grupė Lietuvos dailės muziejaus specialistų į Šiluvos Bazilikos altorių grąžino restauruotą garsųjį Madonos paveikslą. Grįždami į Vilnių, jie užsuko į Tytuvėnus, apsilankė Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, atkreipė dėmesį į didžiojo altoriaus paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“. Jiems atrodė, jog atėjęs metas šį paveikslą irgi restauruoti, o pati restauracija užtruktų vienerius metus. Taip paveikslas atsidūrė Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre. Beje, šio centro specialistais buvo galima pasitikėti. Šis paveikslas – ne pirmasis meno kūrinys, patekęs į jų rankas iš šios bažnyčios. Centras naujam gyvenimui prikėlė dešimt Tytuvėnų bažnyčios paveikslų, 1609 metais datuotą kryželį, trijų šimtų metų senumo medinę skulptūrą „Štai žmogus“, kurią jau buvo beveik sugraužusios kirvarpos. Tačiau grįžkime prie Dievo Motinos paveikslo.

Popiežius primena vyskupų tarnystės uždavinius

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI audiencija su ad limina vizitu atvykusiems Baltijos šalių vyskupams. Šalia Šventojo Tėvo sėdi Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Rygos arkivyskupas kardinolas Janis Pujatas. Kalba Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Bažnytinės bendrystės kūrimas

Susitikęs su didelėmis grupėmis neseniai konsekruotų ir misijų šalims atstovaujančių jaunų vyskupų, popiežius Benediktas XVI mokė juos likti ištikimus Bažnyčios disciplinai ir rodyti asmeninio pamaldumo bei šventumo pavyzdį jų labai atsakingoje vadovavimo pastoracijai tarnystėje. Naujuosius hierarchus specialiems kasmetiniams kursams apie šių dienų bažnytinio gyvenimo iššūkius ir aktualijas į Romą buvo sukvietusi kardinolo Džiovanio Baptisto Rė vadovaujama Vyskupų kongregacija ir kardinolo Ivano Diaso vadovaujama Tautų evangelizavimo kongregacija.

Yra toks Klebonų kaimas

Bronius VERTELKA

Alfonsas Klebonas laiko buvusio gimtojo kaimo plano kopiją

Klebonas – gana populiari pavardė. Pagal telefonų knygą vien Panevėžio savivaldybėje ją turi keliolika žmonių. Ankstyvą rytą man naujausią spaudą atneša Klebonas. Žmogus tokia pavarde sėkmingai ūkininkauja Daujėnuose. Pažinojau Kleboną vairuotoją, kuris dar sovietiniais metais daiktinėje-piniginėje loterijoje laimėjo „Volgą“.

Panevėžio rajone, netoli Vadoklių miestelio, yra Klebonų kaimas. Jo pavadinimas giliai įstrigo mano atmintyje dar nuo mažų dienų. Mama, kilusi iš Vadoklių krašto, pasakodavo, jog į gimtinę eidama pėsčiomis pailsėti prisėsdavo prie Klebonų kaimo tuopos. Šis kaimas dabar yra Vadoklių seniūnijoje, bet priklauso Ramygalos parapijai. Sužinoti jo pavadinimo kilmės nepavyko. Seniūnijos kaimų istorijas užrašinėjanti Vadoklių bibliotekininkė Joana Burokienė teigė, jog tokių duomenų apie Klebonus neturi. Nesisekė ir man ką rimtesnio sužinoti apie šį kaimą. Iš senojo kaimo belikusios pora sodybų. Į vieną jų prisibelsti nepavyko, nes ten gyvenanti senutė svetimų neįsileidžia. Kitoje sodyboje įsikūrė iš svetur atvykę žmonės.

Burbiškiečiai atgaivina gražias tradicijas

Burbiškiečių rūpestingai prižiūrima bažnyčia

Burbiškis. Netoli Anykščių, Rubikių link, stovi daili medinė geltonai dažyta Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Čia uoliai darbuojasi Debeikių parapijos klebonas kun. Vincentas Stankevičius. Tikintieji iš Burbiškio, Rubikių, Bičionių, Šiaulių, Pagraužių, Žežumbrio, Mieliaviškių bei kitų vietovių mielai renkasi į senąją bažnytėlę, džiaugiasi, kad nereikia toli keliauti Dievo garbinti.

Ypač daug tikinčiųjų susirenka į tradicinius atlaidus – Švč. Jėzaus Širdies, Žolinės bei Šv. Pranciškaus. Kartais net ir gana erdvūs maldos namai nebesutalpina visų maldininkų, tenka susiburti net šventoriuje.

Dievo dovanos stiprina tikėjimą

Vyskupas Rimantas Norvila džiaugiasi apsilankęs senojoje Aleksoto bažnytėlėje, kurioje buvo pakrikštytas

ALEKSOTAS. Rugsėjo 30-ąją pačiame Vilkaviškio vyskupijos pakraštyje, Aleksoto dekanate, Kauną skiriančio Nemuno kairiajame krante įsikūrusioje Aleksoto parapijoje, lankėsi vyskupas Rimantas Norvila. Čia jis po ketverių metų pertraukos Šv.Kazimiero bažnyčioje aštuoniasdešimčiai jaunuolių suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Ištvermingiausieji priimti Šventosios Dvasios dovanas pradėjo ruoštis prieš dvejus trejus metus, jiems vadovavo diakonas Andrius Vaitkūnas, s. Pranciška iš Kauno seserų benediktinių kongregacijos, s. Onutė iš Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos, s. Teresė, taip pat buvę diakonai Vitalijus Golinas ir Rimantas Simanavičius, kiti asmenys.

Smagi šventė

Vyskupas Rimantas Norvila teikia Sutvirtinimo sakramentą Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Išlaužas. Ši vietovė Prienų rajone garsi ne tik didžiuliais žuvies pilnais vandens telkiniais. Išlaužo bažnytkaimis įsikūręs prie Šventupės upelio, vienuolika kilometrų į šiaurę nuo Prienų, 42 kilometrai į šiaurės rytus nuo Marijampolės, 10 kilometrų į pietus nuo Garliavos, gražioje vietoje, ant kalnelio, prie didelio parko sodo ir Kauno – Prienų plento.

Atgimusios vertybės

Kun. Jordanas Urbonas tuoj pašventins tėvo Stanislovo namelį

JUODEIKIAI. Dar prieš ketverius metus, kai tuometinis Skaistgirio klebonas kun. Remigijus Katilius aptarnavo ir Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo parapiją, buvo kilusi mintis susigrąžinti į šventorių, jo kamputyje, prieš geras keturias dešimtis metų stovėjusį mažą nameliuką. Gyvenimo būstą, kurį po devynerių tremties Intos lageriuose metų susirentė čia paskirtas dirbti (1957-1960) tada dar Lietuvai nežinomas ir negirdėtas, dar ir keturiasdešimties neturintis, kunigas vienuolis kapucinas Mykolas Dobrovolskis – tėvas Stanislovas (1918-2005). Bene dvi žiemas kentęs mažytėje nešildomos bažnyčios zakristijoje, talkinant Juodeikių žmonėms, susirentė kelių kvadratinių metrų ploto kuklų namelį.

Gyvojo rožinio draugijos nariai stiprėja maldos dvasia

Justas Jasėnas,

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikas

Maldininkų susitikimo akimirka Dzūkijoje. Iš kairės: rašytojas Juozas Aputis, klierikas Justas Jasėnas, antroji iš dešinės – Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos narė Nijolė Gylienė, ketvirta iš dešinės – Zervynų kaimo gyventoja Birutė Tamulevičienė kartu su senosiomis dzūkėmis giedotojomis

Panevėžio vyskupijoje aktyviai veikia Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugija. Jos nariai ne vien kalba rožinį namuose, bet kartą per mėnesį susirenka melstis vienoje iš Panevėžio miesto bažnyčių. Maldininkai lanko senyvo amžiaus žmones, globoja ligonius, besigydančius miesto Palaikomojo gydymo ir reabilitacijos ligoninėje. Draugijos nariai mielai klausosi dvasinių paskaitų, apaštalauja savo aplinkoje, buriasi, telkiasi įvairiuose dekanatuose, mėgsta piligrimines keliones. Jų metu aplankomos įvairių parapijų šventovės, susitinkama su parapijiečiais, užmezgami draugiški, bičiuliški ryšiai. Draugija leidžia laikraštėlį „Marija – Dievo laiškas“, kuriame atsispindi jos narių dvasiniai užmojai.

Rožinio maldos lydimi

Regina Vaičekonienė

Biržiečiai maldininkai Anykščiuose biržietiškos duonos kepalą įteikė klebonui kun. Stanislovui Krumpliauskui ir kun. Jonui Morkvėnui. Abu šiuos dvasininkus su biržiečiais sieja nuoširdi bičiulystė. Klebonas kunigas Stanislovas daug metų tarnavo Biržų rajono tikintiesiems, kunigas Jonas – kraštietis. Pirmoji iš dešinės – Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos Gyvojo rožinio draugijos vadovė Zita Sabeckaitė

Rugpjūčio mėnesį Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos Gyvojo rožinio draugijos nariai Kryžių kalne pastatė naują ąžuolinį 5 m aukščio kryžių. Kryžiaus meistras – biržietis Petras Rudelis. Tai jau trečiasis meistro sukurtas kryžius, pastatytas Kryžių kalne. Pirmuosius du pastatė biržiečiai pranciškonai. Naujasis kryžius simbolizuoja tikinčiųjų padėką, meldžia Dievo palaimos kartu prisimenant Gyvojo rožinio draugijos Biržuose atkūrėją a. a. dekaną kun. Bronių Strazdą.

O šv. Pranciškau, leiski dar kartą pabūti su tavimi!

Pamąstymas prie šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslo

Buvusio Šilalės bažnyčios klebono dekano kan. Petro Merliūno gražus palikimas – šv. Pranciškaus Asyžiečio statula Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Autoriaus nuotrauka

Mano bute ant sienos kabo daugiau kaip šimto metų senumo šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslas. Jame pavaizduotas šventasis klūpo ir meldžiasi kalnų oloje. Priešais jį, tos olos nišoje, pastatytas kryžius, atverstas Šventasis Raštas ir šalia… žmogaus kaukolė. Visą šio paveikslo grožį lemia neapsakomas šv. Pranciškaus įsijautimas į maldą, tiksliau, gilinimasis į Šventąjį Raštą. Žvelgi į šį paveikslą ir lyg matai šnabždančias šv. Pranciškaus lūpas.

Pavaros įjungtos. Kur važiuojame?

Petras KATINAS

Prokuratūrai paskelbus apie panaikintus įtarimus trims asmenims dėl buvusio Valstybės saugumo pareigūno J.Abromavičiaus žūties 1997 m. sausio 31 d., žiniasklaidoje kilo neregėtas ažiotažas. Kitaip tariant, buvo paleista visa „sunkioji artilerija“. Toną davė didžiausiu Lietuvos dienraščiu besiskelbiantis „organas“. Net keliuose puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“.