Atnaujintas 2006 spalio 6 d.
Nr.75
(1475)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Genocido padariniai Lietuvoje

Žodis genocidas (graikiškai „genos“ – gentis, giminė, „caedere“ – nužudyti, sunaikinti) reiškia giminės, genties arba tautos dvasinį bei fizinį naikinimą. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, gali būti vykdomas slapčiomis arba atvirai.

Lietuvių tautai teko ne kartą patirti kaimyninės valstybės, carinės Rusijos, vėliau – Sovietų Sąjungos, intensyviai vykdytą genocidą. Po paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo 1795 metais Rusijos carienė Kotryna II, iškreipdama istoriją, skelbė, jog Lietuva buvusi grynai rusiškas šiaurės vakarų kraštas. Vadinasi, Lietuvos rusinimo ištakų reikia ieškoti jau nuo Kotrynos II laikų. Tačiau intensyvus ir brutalus rusinimo procesas genocido metodais prasidėjo tada, kai po 1831-ųjų metų sukilimo numalšinimo caras paskyrė švietimo kuratoriumi Lietuvai savo ištikimą pasiuntinį Novosilcevą.


Sovietinių karių „žygdarbiai“ Vokietijoje

Sovietmečiu per vasaros atostogas vyko mokytojų pasitobulinimo kursai. Jie mums, lituanistams, dažniausiai būdavo Klaipėdoje. Gyvenome bendrabutyje. Kartą gyvenau su mokytoju K. iš Žemaitijos, kuriam teko būti fronte. Jis papasakojo, kaip elgėsi sovietų kareiviai Vokietijoje karo ir pokario metais. Kai ką iš tų pasakojimų norėčiau paminėti.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija