Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kartu su Marija apmąstykime savo tikėjimo paslaptis

Telšių vyskupas Jonas BORUTA, SJ

Mieli tikintieji, broliai seserys,

pradedame svarbų mūsų liturginiuose metuose spalio mėnesį – rožinio maldos mėnesį. Kalbėdami rožinį kasdien bažnyčiose, koplyčiose, šeimose ir pavieniui, kartu su Mergele Marija apmąstysime mūsų tikėjimo, mūsų išganymo istorijos svarbiausias paslaptis. Kviečiu uoliai įsitraukti į šį svarbų dvasinės kūrybos, tikėjimo atnaujinimo ir stiprinimo darbą, ypač kad šie 2006 metai Telšių vyskupijai ir visai Žemaitijai ypatingi. Spalio 8 dieną, sekmadienį, Žemaičių Kalvarijos šventovėje popiežiaus Benedikto XVI įgaliojimu ir jo pašventintomis karūnomis vainikuosime tos šventovės stebuklingąjį Mergelės Marijos Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės paveikslą.

Lietuvoje iki šiol buvo penki Dievo Motinos paveikslai, vainikuoti Popiežiaus pašventintomis karūnomis. Pirmasis – popiežiaus Klemenso XI leidimu 1718 m. rugsėjo 4 d. Popiežiaus pašventintu vainiku vainikuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas.

Antrasis – popiežiaus Benedikto XIV leidimu 1750 m. rugsėjo 8 d. vainikuotas Šv. Mykolo bažnyčios Dievo Motinos paveikslas (dabar šis paveikslas, sovietmečiu praradęs popiežiškąsias karūnas, yra Vilniaus Arkikatedroje, Švč. Sakramento koplyčioje). Trečiasis – popiežiaus Pijaus VI leidimu ir jo pašventintu vainiku 1786 m. rugsėjo 8 d. vainikuotas Šiluvos Dievo Motinos paveikslas. 2004 metais plėšikai pavogė Pijaus VI pašventintas karūnas, todėl, popiežiui Benediktui XVI pašventinus pavogtųjų kopijas, Šiluvos Dievo Motinos paveikslas antrą kartą vainikuotas popiežiškomis karūnomis 2006 m. rugsėjo 10 d. Ketvirtas tokio pripažinimo sulaukė Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas. Popiežius Pijus XI jam suteikė Gailestingumo Motinos titulą ir leido vainikuoti jo pašventintomis karūnomis. Vainikavimo iškilmės įvyko 1927 m. liepos 2 d. Penktasis šiandieninės Lietuvos teritorijoje Dievo Motinos paveikslas – tai Pivašiūnų Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas. Jam popiežiškąsias karūnas pašventino ir minėtą titulą suteikė popiežius Jonas Paulius II. Vainikavimo iškilmės įvyko 1988 m. rugpjūčio 15 d.

Šiais metais, birželio 23 dieną, popiežius Benediktas XVI pašventino karūnas šeštajam – Žemaičių Kalvarijos Lietuvos Dievo Motinos paveikslui ir suteikė jam „Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės“ titulą. Šventasis Tėvas apsisprendė tokį titulą šiam paveikslui suteikti iš Lietuvos vyskupų ataskaitų sužinojęs, kokią didelę krizę išgyvena mūsų šalies šeimos, kai iš šimto sudaromų santuokų 70 išyra, bei atsižvelgdamas į tai, kad Žemaičių Kalvarijos šventovę pamėgo jaunos šeimos, kurios ypač didžiųjų atlaidų metu (kasmet liepos 2-12 dienomis) su savo mažamečiais vaikais atkeliauja pasimelsti prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos paveikslo ir apmąstant apeiti Marijos Sūnaus Viešpaties Jėzaus kryžiaus kelią ir taip pasisemti jėgų šiais nelengvais šeimyniniam gyvenimui laikais.

Dabartinis Popiežius ne kartą yra teigęs, kad tvirta krikščioniška šeima yra ir turi būti pagrindinė tikėjimo perdavimo jaunajai kartai vieta bei svarbiausia naujų dvasinių pašaukimų ugdymo mokykla. Benediktas XVI nuolat pabrėžia, kad niekas taip nepadeda šį uždavinį atlikti kaip kasdienė bendra šeimos malda ryte, vakare bei prieš ir po valgio, kaip visos šeimos bendra kelionė į sekmadienio šv. Mišias, dalyvavimas piligriminėse kelionėse į savo krašto ir kitų kraštų šventąsias vietas. Tokios tradicijos padeda išsaugoti šeimos vienybę ir ištikimybę, padeda šeimos nariams suartėti, padeda mylėti vieni kitus, net kai, žmogiškai mąstant, mylėti sunku.

Kviečiame visas krikščioniškas mūsų vyskupijos šeimas ir visus tikinčiuosius atvykti į Krikščioniškų Šeimų Karalienės šventę Žemaičių Kalvarijoje spalio 8 dieną. Kas negalėsite atvykti į Žemaičių Kalvariją, kviečiame nuo 12 val. savo namuose ar parapijų bažnyčiose jungtis į bendrą maldą su maldininkais Žemaičių Kalvarijoje. Vainikavimo iškilmių šv. Mišias nuo 12 val. transliuos „Marijos radijas“. Kviečiame radijo bangų pagalba įsitraukti į šią gražią šventę, o tose vietose, kur nėra girdimas „Marijos radijas“, kalbėti rožinį, apmąstant Jėzaus ir Marijos gyvenimo paslaptis – mūsų gyvenimo istorijos paslaptis.

Bendra vainikavimo iškilmių programa:

Spalio 7 d. – jaunimo vakaras: 16.00 val. – registracija (mokykloje); 17.00 val. – 19.00 val. – šlovinimas ir br. kun. Gedimino katechezė Bazilikoje; 19.00 val. – šv. Mišios; 20.00 val. – naktinė vigilija. Švč. Sakramento adoracija iki 9.00 val. ryto.

Spalio 8 d.:

8.00 val. – 9.00 val. – Švč. Sakramento adoracija ir palaiminimas; 10.00 val. – Švč. M. Marijos garbei skirtų giesmių valandėlė; 10.30 val. – kun. teol. lic. Andriejaus Sabaliausko pasakojimas apie Žemaičių Kalvarijos šventovės praeitį ir dabartį; 11.00 val. – Marijos garbei skirtų giesmių valandėlė; 11.15 val. – kun. teol. dr. Arvydo Ramono katechezė mariologine tema; 12.00 val. – iškilmingos šv. Mišios, jų metu vainikuojamas Dievo Motinos paveikslas. Po šv. Mišių – eucharistinė procesija aplink Baziliką.

Pasitaręs su mūsų vyskupijos kunigų taryba ir dekanatų dekanais, raginu parapijų klebonus ir kitus kunigus spalio 8 dieną, paaukojus savo parapijose rytmetines šv. Mišias ir Votyvą, į Sumą, tai yra 12 valandos vainikavimo šv. Mišias, atvykti į Žemaičių Kalvariją kartu su savo parapijiečių gausia delegacija: choristais, ministrantais, adoruotojomis ir gausiu būriu tikinčiųjų, atvežant visų savo parapijiečių maldas, rūpesčius ir atiduodant jas maldoje į Žemaičių Kalvarijos Krikščioniškų Šeimų Karalienės mylinčias rankas. Raginame klebonus ir kunigus po vainikavimo iškilmių grįžti į savo aptarnaujamas parapijas ir nuo 15-16 val. aukoti šv. Mišias tiems savo parapijiečiams, kurie neturės galimybės tą dieną atvykti į Žemaičių Kalvariją. Kadangi Žemaičių Kalvarijoje kunigai neturės galimybės prieš ir po šv. Mišių išklausyti gausių maldininkų išpažinčių, įpareigojame kiekvienoje parapijoje spalio 5-6 dienomis surengti bendruomenines Susitaikinimo sakramento pamaldas su individualių išpažinčių klausymu, jungiant su rožinio pamaldomis bei laikantis Atgailos apeigyne nustatytų normų. Tam atgailos šventimui klebonai tegu pasikviečia į talką kaimyninių parapijų kunigus. Tegu šios dienos, ateinanti savaitė būna švento laukimo ir džiugaus šventimo dienos, sutaikančios mus su Dievu ir tarpusavyje. O Marijos, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės, užtariamoji malda teatneša šeimų atnaujinimo ir jų susitaikymo stebuklą į mūsų tėvynę Lietuvą, į mūsų mielą Žemaičių žemę!

© 2006 „XXI amžius“