| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Knygų šventovė atvėrė duris Bronius VERTELKA
Tokią šventę, kokia buvo spalio 5-ąją, Panevėžys senokai regėjo. Tą dieną duris atvėrė naujoji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Žiupsnelis istorijos Respublikos gatvės namas, pažymėtas 16-uoju numeriu, statytas XIX amžiuje, yra istorinis paminklas. 1880-1930 metais jame veikė pirmoji Panevėžyje N.Feigenzono spaustuvė. 1932-1941 metais čia buvo Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka. Pastatas Respublikos gatvėje (Nr. 14) statytas apie 1920 metus kaip visuomeninės paskirties objektas. Yra žinių, kad statinį projektavo Augustinas Pšigockis iš Rygos. Tai klasicistinio stiliaus namas, pasižymintis monumentaliomis formomis ir puošniu dekoru. Pastatas Panevėžio Bataliono gatvėje, pažymėtas 5-uoju numeriu, kaip manoma, statytas apie 1880 metus, jame buvo žydų mergaičių gimnazijos sinagoga. Bibliotekos pastatą sudaro sujungti keli buvę Respublikos gatvės pastatai (Nr. 14 ir 16) bei priestatai. Du statinius, į kuriuos turėjo persikelti biblioteka, ketinta tik rekonstruoti. Tačiau, sudarius naujos bibliotekos programą, paaiškėjo, kad reikia plėstis ir statyti naujus korpusus. Po statybų ir rekonstrukcijos Projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbai užtruko dešimt metų. Rekonstrukcijos ir priestato statybos projektui vadovavo architektas Saulius Juškys. Kertinis bibliotekos akmuo padėtas 2003 m. lapkričio 14 d. Statybos darbus vykdė AB Iglus. Dabar bendras komplekso plotas beveik 5000 kvadratinių metrų. Statybų ir įrangos vertė 19 mln. litų. Statybai lėšas skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Investicinio fondo. Pagal paveldosaugos reikalavimus abu senieji pastatai rekonstruoti išsaugant fasadą ir gabaritus. Rekonstruoti pastatai ir nauji korpusai sujungti į vieną kompleksą ir suderintos skirtingos istorinė ir nauja architektūrinės išraiškos. Dominuoja ir akį labiausiai traukia klasicistinis XX amžiaus pradžios pastatas Respublikos g. 14. Šalia, iš A.Kisino gatvės pusės, šliejasi naujasis keturaukštis korpusas, jis atlieka fono vaidmenį, kontrastuoja su pirmojo tvarkinga simetrija, iškilmingumu. Vaizdas nuo Bataliono gatvės pats margiausias: į vieną eilę sustojusios spaustuvės, naujo pastato, siauras buvusios cerkvės ir iškilusios mūrinės sienos fasadai; skirtingas šių pastatų aukštis, proporcijos, spalvos. Kuo išsiskiria biblioteka Naujojoje bibliotekoje pusė milijono knygų (bendra talpa 700 tūkst. knygų). Lentynų ilgis 11 kilometrų. Kompiuterizuotų darbo vietų 117 (buvo 68). Įrengta 40 kompiuterizuotų darbo vietų lankytojams (buvo 20), 124 darbo vietos skaitytojams. Dabar bibliotekoje yra septynios skaityklos (buvo trys): naujas Menų centras, naujos Periodikos, Naujų leidinių bei Kraštotyros, Retų spaudinių ir rankraščių skaityklos, taip pat didžioji, Užsienio kalbų, Informacinių paslaugų skaitykla. Renginiams ir seminarams skirta šimto vietų konferencijų salė. Iš senųjų patalpų į naująsias biblioteka perkraustyta per 30 dienų. Netrūko linkėjimų Į įkurtuvių iškilmes atvyko Panevėžio rajono, miesto, apskrities vadovai, garbingi svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, kitų vietų. Šalies kultūros ministras Jonas Jučas bibliotekos direktorei Rimai Maselytei įteikė padėkos raštą. Iškilmingoje aplinkoje buvo išsakyta daug gražių žodžių ir linkėjimų. Panevėžio meras Vitas Matuzas įteikė naujojo kultūros židinio vadovei R.Maselytei miesto vėliavą, kad ji nuolat plevėsuotų prie bibliotekos rūmų ir kviestų skaitytojus. Biblioteką šventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo vyskupas Juozas Preikšas, atvykęs iš Kauno. Atėjau apsirengęs tais drabužiais, su kuriais einu aukoti šv. Mišių. Prie knygos aš einu kaip ir prie altoriaus. Knyga žmogui brangiausias dalykas žemėje, kalbėjo Panevėžio vyskupas. Iškilmėse dalyvavo Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros altaristas kan. Vytautas Masys. Panevėžys Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |