Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krauju aplaistyta revoliucija Vengrijos tautos sukilimo 50-osioms metinėms

Petras KATINAS

Imrė Nadis

1956-aisiais įvykusi revoliucija Vengrijoje pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos netikėtai pajudino Sovietų imperijos pamatus. Kad ir ką kalbėtume, tam impulsą davė ne tiek Stalino mirtis, kiek naujo SSKP genseko N.Chruščiovo pranešimas XX partijos suvažiavime, įvykusiame Maskvoje 1956 m. vasario 14-26 d. Tada N. Chruščiovas iš suvažiavimo tribūnos pareiškė, kad kiekviena valstybė (pirmiausia jis turėjo galvoje SSRS užgrobtas Rytų ir Vidurio Europos „liaudies demokratijos“ šalis – P.K.) į socializmą turi eiti savais keliais, netgi pabrėžė socialistinės ir kapitalistinės stovyklos taikų sambūrį bei demaskavo Stalino ir jo epochos nusikaltimus. Daugelis Rytų Europos komunistų, kuriems nebuvo svetimi nacionaliniai savo tautų interesai, patikėjo tais žodžiais.

Nobelio literatūros premija atiteko turkų rašytojui

Orhanas Pamukas

Turkų rašytojas Orhanas Pamukas laimėjo 2006 metų Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija pranešė: „Ieškodamas savo gimtojo miesto melancholiškos dvasios, Pamukas atrado naujus kultūrų susidūrimo ir persipynimo simbolius“. Akademijos paskelbti rezultatai apstulbino žinovus, favoritu laikiusius poetą iš Sirijos Ali Ahmadą Saidą, dar žinomą Adonio vardu. Kaip ir kiti Nobelio apdovanojimai, literatūros apdovanojimas įteikiamas su 10 mln. kronų čekiu.

Penkioliktieji „Vaižganto skaitymai“ – penktoji Vaižganto premija

Vytautas BAGDONAS

Naująją Vaižganto premijos laureatę – literatūrologę ir rašytoją prof. Viktoriją Daujotytę-Pakerienę (dešinėje) sveikina Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Augustinienė ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Spalio 1-ąją Svėdasuose vyko tradiciniai Šv.Mykolo atlaidai, į kuriuos Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčion suplaukė gausybė žmonių. Po „Mykolinių atlaidų” visi buvo pakviesti į prasmingus ir įdomius renginius lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame krašte.

Pastaraisiais metais puoselėjama graži tradicija per „Mykolines” susirinkti ir pagarbinti garsųjį Vaižgantą tradicinių „Vaižganto skaitymų” metu. Ilgą laiką tie „vaižgantiški skaitymai” Svėdasų krašte vykdavo vasarą ir būdavo renkamasi miestelyje. Tačiau jau kelinti metai renkamasi būtent auksinio rudens dieną, per „Mykolines“, ir jau ne Svėdasų miestelyje, bet Vaižganto gimtajame Malaišių kaime arba Kunigiškiuose buvusios pradžios mokyklos, kurią lankė ir Tumų Juozukas ir kuri 1930 metais buvo pavadinta kanauninko J.Tumo-Vaižganto pradžios mokykla, kiemelyje.

Tautodailė – ir rezistencija, ir laisvė gyventi

Justinas ADOMAITIS

Ramučio Danieliaus Kaunelio darbai

Kauno neįgaliojo jaunimo laisvalaikio užimtumo centre (Danų g. 15a) veikia tautodailininko, žinomo medžio drožėjo Ramučio Danieliaus Kaunelio jo 70-mečio jubiliejui skirtų darbų ir monumentalių kūrinių nuotraukų paroda. „Tautodailė kilo kaip lietuvių rezistencijos forma, XIX amžiuje netekus rašto ir kalbos laisvės, - parodos atidarymo iškilmėse sakė Šančių parapijos klebonas kun. Virginijus Veprauskas. - Pakelės rūpintojėliuose, audimo raštuose lietuviai pasakojo apie savo vargą ir skausmą, meilę ir džiaugsmą“.

Krekenavos deimančiukas

Bronius VERTELKA

Kaunietė poetė Genovaitė Markauskaitė-Rėgalienė skaitė savo „Laišką Mokytojui“. Greta jos – jubiliatas Vincas Steponavičius ir renginio vedančioji etnologė Gražina Kadžytė

Ne ordinai ir medaliai puošia žmogų, bet jo dvasinis kilnumas, sąžiningumas ir ištikimybė tėvynei. Tokia mintis atėjo spalio 7-ąją Panevėžio kraštotyros muziejuje, kur buvo švenčiamas pedagogo, poeto, rašytojo, gamtos puoselėtojo Vinco Steponavičiaus 80 metų jubiliejus.

Uostamiesčiui kultūra – ne kokia nors kupra

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja dirba Goda Giedraitytė. 27 metų valstybės tarnautoja – jauniausias tokias pareigas užimantis žmogus Lietuvos savivaldybėse. Ji baigusi dailės istoriją Vilniaus dailės akademijoje. Vengrijoje įgijo magistrės laipsnį ir grįžo į gimtąją Klaipėdą. Dvejus metus dirbo miesto savivaldybės parodų rūmuose, paskui atėjo į Kultūros skyrių. Laimėjusi konkursą, neseniai pradėjo jam vadovauti. Su uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda GIEDRAITYTE kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Elegiški seserų balsai žuvusiems broliams...

Prof. Ona VOVERIENĖ

Poetė Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Nepasiduosim – tęsim žygį,

kol meilė smurtą nugalės

Tikiu: Tauta nušluos vergiją.

Vėl grįš ramybė į namus.

Nušvis laisvų tautų vardyne

Tėvynės vardas nemarus…

Aldona Puišytė

Buvau girdėjusi apie šią įdomią Lietuvos poetę, pratęsusią Janinos Degutytės, Kazio Bradūno eiliavimo tradiciją, jos dvasinį ryšį su jais; skaičiau jos eilėraščių „XXI amžiuje“, bet audringoje dienų tėkmėje, genamoje politinių ir tautinių aktualijų bei Levo Tolstojaus dvasinio imperatyvo „Gyvenk taip, tarsi ši diena būtų paskutinė…“, įsakmiai reikalaujančio užbaigti pradėtus darbus, nesidairiau ir neieškojau artimesnio ryšio su poete.

Skulptūromis puošiantis Lietuvą

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Vienoje iš kūrybinių stovyklų apsilankė Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Kairėje – skulptorius Kęstutis Krasauskas

Važiuojant iš Panevėžio į Pasvalį, likus porai kilometrų iki Pumpėnų, tiesiamo greitkelio Via Baltika kairėje pusėje, negalima nepastebėti sodybos, kurios gyvenamojo namo stogą jau kelinti metai puošia Europos Sąjungos simbolika: mėlyname fone apskritimu išsidėsčiusios geltonuoja dvylika ryškių žvaigždžių. Šią sodybą, esančią Sereikonių kaime, prieš dešimt metų pirko skulptoriaus Kęstučio Krasausko ir tikybos mokytojos Virginijos Krasauskienės šeima, auginanti keturias dukreles: Kamilę, Ramutę, Astą ir Silviją. Jų tėtis sako: „Atkreipkite dėmesį į vaikų vardų pirmąsias raides: KRAS… Vos ne pusė mūsų pavardės“. Neiškenčiu nepalinkėjusi, kad šeima pasipildytų dar, kad vaikučių gimtų tiek, kiek pavardė turi raidžių. Mama Virginija tą palinkėjimą priima palankiai. „Kas žino, juk esame jauni žmonės“, - sako ji.

Palanga - Lietuvos langas į jūrą

Zigmas Tamakauskas

Koplyčia Birutės kalne Palangoje

(Pabaiga. Pradžia Nr.74)

Birutės kalno legenda

Vadinamą Birutės kalną prozaiškai galima būtų galima pavadinti paprasčiausia aukšta užsilikusia kopa. Kai kas ją vadina piliakalniu ar alkaviete. Simonas Daukantas jį vadino „paskutiniu kapu, kurį žemaičiai ilgai turėjo pilti“. Ir buvo tikėta, kad tai esąs supiltas kunigaikščio Kęstučio žmonos kapas. Profesorius L.Klimka teigia, kad ant šio kalno buvę šventyklos stulpai dangaus šviesuliams stebėti nustatant kalendorinių švenčių ir apeigų dienas. Ši vieta, matyt, prisimenant Kęstučio ir Birutės susitikimą, dar vadinama romantiškos meilės vieta.

Knygų šventovė atvėrė duris

Bronius VERTELKA

Simbolinį bibliotekos raktą AB “Iglus” generalinis direktorius Arvydas Rudys (dešinėje) įteikia šio kultūros židinio direktorei Rimai Maselytei

Tokią šventę, kokia buvo spalio 5-ąją, Panevėžys senokai regėjo. Tą dieną duris atvėrė naujoji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

Žiupsnelis istorijos

Respublikos gatvės namas, pažymėtas 16-uoju numeriu, statytas XIX amžiuje, yra istorinis paminklas. 1880-1930 metais jame veikė pirmoji Panevėžyje N.Feigenzono spaustuvė. 1932-1941 metais čia buvo Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka.

Perspektyvos...

Petras KATINAS

Neseniai vienas britų leidinys „Jane’s Intelligence Digest“, rašantis apie specialiųjų tarnybų veiklą, paskelbė, kad Lietuvoje veikia net keturios atskiros Rusijos žvalgybos (užsienio, karinės, kontržvalgybos, ryšių stebėjimo) tarnybos. Tai tikriausiai žinoma arba bent jau privalu žinoti mūsų valstybės saugumo departamentui. Juk neatsitiktinai Rusijos ambasadoje Vilniuje darbuojasi tiek pat „diplomatų“ (ar net daugiau), kiek jos ambasadoje Londone. Tačiau kalbant apie keturias Lietuvoje veikiančias Rusijos šnipų tarnybas, kažkodėl neužsimenama apie penktąją.