Atnaujintas 2006 spalio 18 d.
Nr.78
(1478)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kuo svarbus Lietuvai 1956 metų vengrų sukilimas?

1956 m. spalio 23 d. Vengrijoje prasidėjo sukilimas, nukreiptas prieš Sovietų Sąjungos diktatūrą, reikalaujantis tautai laisvės. Nors sovietinė imperija buvo apsitvėrusi geležine uždanga, garsas apie įvykius Vengrijoje tuoj pat pasiekė kitas aneksuotas šalis, taip pat ir Lietuvą. Tuomet mokiausi Pumpėnų (Pasvalio r.) vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje. Mūsų, Švilpiškių, kaime tik vienas gyventojas turėjo radijo aparatą, per kurį buvo galima išgirsti objektyvių žinių, perduodamų laisvojo pasaulio stočių. Nors sovietai ir labai trukdydavo, tačiau vieną kitą sakinį buvo galima išgirsti. Prisimenu, abi su mama vakarais purvinu kaimo keliuku skubėdavome pas kaimyną ir gaudyte gaudydavome tuos paskirus žodžius, prasiveržusius pro baisų traškesį ir bildesį; taip bandėme šį tą suvokti, kas dedasi Vengrijoje.

Iš pradžių kaimo žmones apėmė džiugi nuostaba: vengrai sukilo, jie reikalauja laisvės. Paskui nedrąsi viltis: gal jiems pasiseks išsivaduoti? O jeigu jie išsivaduos, gal ir mums greitai pasiseks nusimesti sovietinės nelaisvės jungą? Deja, žinios per radiją nedžiugino. Sovietų tankai traiškė už laisvą pakilusius kovoti jaunuolius. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas. Jo aukos - 20 tūkst. žmonių gyvybių.

Lietuvos didžioji žmonių dalis pritarė Vengrijos sukilimui ne tik mintimis, žodžiais, bet ir veiksmais. Vilniaus universiteto studentai per Vėlines suorganizavo eiseną į Rasų kapines, prie tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus kapo sugiedojo Lietuvos himną. Skambėjo giesmės ir dainos. Studentams sutramdyti buvo iškviesta net sovietinė kariuomenė.

Kauno studentai taip pat suorganizavo mitingą. Kai kur buvo iškeltos trispalvės. Vėliau – valdžia susidorojo su mitingų organizatoriais. Vieni studentai atsidūrė lageriuose, kiti prievarta buvo išsiųsti į sovietinę armiją, treti išvaryti iš aukštųjų mokyklų.

Tuometinė legali spauda vengrų sukilimą vadino kontrrevoliucija. Tik sunku buvo suprasti, kodėl „kontr...”? Juk tai buvo revoliucija, siekimas pakeisti santvarką. Vengrijos 1956 metų įvykiai paliko gilų pėdsaką lietuvių sąmonėje, jų prisiminimai visą laiką stiprino laisvės siekimą. Šį rudenį sukanka penkiasdešimt metų nuo Vengrijos sukilimo. Kaip šią datą paminėsime?

1999 metų pabaigoje įsikūrė Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugija. Valdybos pirmininku buvo išrinktas ilgus metus Vengrijoje gyvenęs, gerai išmokęs tos šalies kalbą dr. Vytas Grinius. Tais pačiais metais Vengrija minėjo savo valstybės tūkstančio metų jubiliejų. Draugijos rūpesčiu penki lietuviai tautodailininkai skulptoriai nuvyko į šią šalį ir sukūrė po koplytstulpį; jie pastatyti 2000-aisiais metais. Jubiliejaus proga Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choras dalyvavo Vengrijoje surengtoje vaikų chorų šventėje. Vengrijos vaikų choras taip pat koncertavo Lietuvoje. 2004 metais Vilniuje įsikūrė Vengrijos ambasada.

Gėgužės paskutinįjį sekmadienį Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas dr. V.Grinius pristatė projektus, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie vengrų sukilimo penkiasdešimties metų paminėjimo. Tikslinga būtų surinkti žmonių prisiminimus apie vengrų sukilimo atgarsius Lietuvoje. Šis darbas jau pradėtas. Prisiminimus parašė Algimantas Zolubas, Zigmas Tamakauskas, Algimantas Žižiūnas ir kt. Šiam sumanymui pritaria prof. Vytautas Landsbergis. Prisiminimus numatoma išleisti atskira knyga.

Vengrijos sukilimo 50-ąsias metines verta paminėti M.Mažvydo bibliotekoje surengta fotografijų ir dokumentų paroda. Šiuo reikalu draugija pradėjo derinimo darbus su M.Mažvydo bibliotekos administracija. Gal pavyktų surengti ir konferenciją. Gal pasisektų įtikinti Vilniaus savivaldybę ta proga vieną sostinės gatvių pavadinti Imrės Nadžio, vengrų tautos didvyrio, vardu.

Spalio 23 dieną draugija ketina dalyvauti Vengrijoje įvyksiančiuose sukilimo paminėjimo renginiuose.

Dabar su Vengrija esame tame pačiame kelyje – ištikimi laisvės ir demokratijos idealams. Tad spauskime vieni kitiems rankas linkėdami, kad to kelio nebetryptų svetima brutali jėga.

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

„XXI amžius“ lapkričio 3 d. numeryje išleis specialų priedą „Už laisvę“, skirtą Vengrijos revoliucijos 50-mečiui ir jo atgarsiams sovietų okupuotoje, už nepriklausomybę kovojusioje Lietuvoje.

Skaitykite priedą „Už laisvę“ lapkričio 3 d. numeryje!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija