Atnaujintas 2006 spalio 18 d.
Nr.78
(1478)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Paskutinis paminklas Stalinui –Budapešte išlikę troleibusai

Senas troleibusas.
70-ojo maršruto linija 1949 metais

Vengrija išsilaisvino iš komunistinio periodo paminklų tuoj po sistemos žlugimo 1990 metais. Šis procesas praėjo sklandžiai ir buvo unikalus tarp visų pokomunistinių šalių: paminklus, memorialinius ženklus, nukeltus iš aikščių, skverų, pastatų fasadų, patalpino Budapešto priemiesčio parke, kur juos ir dabar galima pamatyti. Ypatingas pasipiktinimas visuomenėje kilo, kai Gelesto kalne buvo mėginta demonstruoti memorialą žuvusiems Raudonosios armijos kariams. Svietinių karių statulas iškėlė po to, kai antikomunistinės organizacijos pagrasino juos susprogdinti. Aliuzija į pašalintą 1956 metais didžiulį paminklą Stalinui buvo pernelyg skaidri.

Problemos iškilo dėl paminklo „Kritusiems sovietų kariams“ Laisvės aikštėje, kuris vienu metu buvo apmėtytas bombomis su dažų įtaisu. Valstybė, gerbdama tarptautinius susitarimus, neleido paminklo iškelti, todėl jis liko toje pačioje vietoje, bet buvo aptvertas, kad prie jo neįmanoma būtų prieiti ir pamatyti.

Tačiau vienas paminklas, matyt, dėl to, kad jis buvo nematerialus, išvengė komunistinio paveldo valymo. Tai istoriniai troleibusai. Norėtųsi papasakoti apie Budapešto troleibusų numeravimą transporto maršrutuose. Nors troleibusai važiavo į Obudos rajoną dar iki 1944 metų, pokariniai transporto maršrutai visiškai pasikeitė. 1-ojo maršruto linija buvo nutiesta kitame rajone ir sujungė Košuto aikštę su sostinės Zuglo rajonu. Troleibusų maršrutus aptarnavo 25 sovietinės gamybos troleibusai. Dėl blogų oro sąlygų 1949 m. lapkričio 7 d., pažymint Spalio revoliucijos metines, iškilmingas troleibusų linijos atidarymas neįvyko. Tačiau atsirado dar viena palanki proga, ir linija buvo iškilmingai atidaryta 1949 gruodžio 21 d. – Stalino 70-mečio jubiliejaus proga. Darbininkai, tiesę troleibusų liniją, buvo apdovanoti už pirmalaikį darbų grafiko įvykdymą. Pažymint Stalino jubiliejų, troleibusų linijai buvo duotas 70 numeris. Nuo to laiko kiekvienam naujam maršrutui buvo suteikiamas kitas, tolesnis numeris. Švenčių paminėjimai, pasitelkiant skaičių numeraciją, vyko ir toliau. 1950 metais, vykstant naujo tilto iškilmingam atidarymui (pavadinto Stalino vardu – šiuo metu vadinamu Arpadu), naujam troleibusų maršrutui buvo suteiktas 33 numeris – susietas su 33-iosiomis Spalio „revoliucijos“ metinėmis. Šitoks numeravimas liko iki šiol. Kompanija, valdanti miesto transportą, tvirtina, kad niekas ir niekada neprieštaravo prieš ideologizuotos numeracijos sistemą. Parengti naują troleibusų numeravimą kompanijai nepatogu, todėl ji šio klausimo nesvarsto. Nebuvo nei planuota, nei mėginta pakeisti maršrutų numerius.

Taip Stalino gimtadienis tyliai tebešvenčiamas Budapešte. Ar sovietinio kulto numeracijos apraiškų yra kitur? Sovietų Sąjungoje, ypač prieškariniu karinio komunizmo laikotarpiu, buvo plačiai taikomas svarbių sistemai datų įamžinimas.

Lietuvoje, be kelių SSRS, LSSR valstybės įkūrimo jubiliejinių datų, šis ideologinis reiškinys neišplito.

Pagal tarptautinės bendrijos
„Memorialas“ spaudą parengė

Jonas Lukšė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija