Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Penkioliktieji „Vaižganto skaitymai“ – penktoji Vaižganto premija

Vytautas BAGDONAS

Naująją Vaižganto premijos laureatę – literatūrologę ir rašytoją prof. Viktoriją Daujotytę-Pakerienę (dešinėje) sveikina Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Augustinienė ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Spalio 1-ąją Svėdasuose vyko tradiciniai Šv.Mykolo atlaidai, į kuriuos Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčion suplaukė gausybė žmonių. Po „Mykolinių atlaidų” visi buvo pakviesti į prasmingus ir įdomius renginius lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame krašte.

Pastaraisiais metais puoselėjama graži tradicija per „Mykolines” susirinkti ir pagarbinti garsųjį Vaižgantą tradicinių „Vaižganto skaitymų” metu. Ilgą laiką tie „vaižgantiški skaitymai” Svėdasų krašte vykdavo vasarą ir būdavo renkamasi miestelyje. Tačiau jau kelinti metai renkamasi būtent auksinio rudens dieną, per „Mykolines“, ir jau ne Svėdasų miestelyje, bet Vaižganto gimtajame Malaišių kaime arba Kunigiškiuose buvusios pradžios mokyklos, kurią lankė ir Tumų Juozukas ir kuri 1930 metais buvo pavadinta kanauninko J.Tumo-Vaižganto pradžios mokykla, kiemelyje.

Šiemet Svėdasų seniūnija, Lietuvai pagražinti draugijos Svėdasų skyrius, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, J.Tumo-Vaižganto gimnazija, Svėdasų biblioteka ir kiti organizatoriai pakvietė visus į jubiliejinius – penkioliktuosius „Vaižganto skaitymus”, kurie vyko Kunigiškiuose, buvusios pradžios mokyklos, kur dabar veikia Svėdasų krašto muziejus, populiariai vadinamas Vaižganto muziejumi, kiemelį. Tiesa, prieš tai vietiniai žmonės, kraštiečiai ir gausus būrys svečių stabtelėjo prie kelio , vedančio Vaižganto gimtųjų Malaišių link. Čia vilnietis tautodailininkas doc. dr. Romualdas Šimkūnas sukūrė ąžuolinę skulptūrą, kurioje įamžintas varpas su įrašytais prasmingais Vaižganto žodžiais: „Alaušo varpe, žadink mus“. Skulptūra buvo skirta Malaišių jubiliejui. Šį meninį akcentą pašventino Svėdasų parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas.

Žinoma, užsukta ir į Vaižganto gimtinę, parymota priėjo biusto, sukurto skulptoriaus Bernardo Bučo, pavaikštinėta etnografinio kaimo „ulyčia”. O Kunigiškių kaime jau laukė svetingai atvertos Svėdasų krašto muziejaus durys. Lankytojus muziejus pasitiko visiškai atnaujintomis, gerokai praplėstomis ekspozicijomis, naujomis parodomis, taip pat pasipildęs naujais eksponatais. Ypač daug naujovių būta senojoje mokyklos klasėje, kurioje teko dvejus metus mokytis ir Tumų Juozukui. Kadangi muziejus steigtas prieš dvi dešimtis metų, kolūkiniais ir visokių partkomų, rajkomų gyvavimo laikais, tuomet akcentuota ekspozicijoje tiktai Vaižganto - rašytojo, publicisto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo - veikla. Dabar muziejaus stendai pasakoja ir apie jo studijas Kauno kunigų seminarijoje, tuo laiku vadintoje Žemaičių kunigų seminarija, kun.J.Tumo tarnystę Dievui, jo įvairiapusę visuomeninę veiklą, patriotizmą, lietuvybės puoselėjimą, kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Pagal Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys” parengtą projektą muziejaus ekspozicijoms atnaujint lėšų skyrė Anykščių rajono savivaldybė. O Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Kultūros ir meno skyrius skyrė lėšų, kad šiame gausiai lankomame muziejuje būtų plačiau ir išsamiau nušviesta Vaižganto veikla Vilniuje. Lankytojai galėjo pamatyti ir tuos naujus stendus su nuotraukomis, archyviniais dokumentais apie „vilnietišką” Vaižganto gyvenimą...

O pro debesis kada ne kada nušvintanti saulė jau kviečia rinktis į muziejaus kiemelį, atsisėsti ant patogiai įrengtų suolų ir pasimėgauti rudenėjančiais Kunigiškiais, Vaižganto žingsnius menančia mokykla, pabendrauti su atvykusiais į svečius rašytojais, aktoriais, žurnalistais.

Penkioliktųjų „Vaižganto skaitymų“ dalyvius sveikino Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis bei iš Svėdasų krašto kilęs Lietuvai pagražinti draugijos centro valdybos narys doc., dr. Juozas Lapienis. Etnologė Gražina Kadžytė apžvelgė įvairiapusę Vaižganto veiklą Vilniuje. Lietuvai pagražinti draugijos centro valdybos pirmininkas Juozas Dingelis pristatė draugijos šiemet išleistą gausiai iliustruotą knygą „Tėvynės meilės ir grožio keliu”, kviesdamas visus tęsti Didžiojo Vaižganto pradėtus darbus ir „uždegti Tėvynės meilės aukurą kiekvieno lietuvio širdyje“. Draugijos pirmininkas J.Dingelis kai kuriems svėdasiškiams ir jų svečiams už pasiaukojamą darbą Lietuvai, ugdant visuomenės tautinę savimonę, patriotizmą ir vaižgantiškųjų idėjų sklaidą, įteikė šias knygas prisiminimui. Pirmuosius „Vaižganto skaitymų“ renginius Svėdasų krašte prisiminė akademikas Alfonsas Merkys, pasidžiaugęs, kad svėdasiškiai mielai priėmė organizatorius, pritarė jų siekiams Vaižganto gimtajame krašte susiburti Tėviškės grožio puoselėtojams, Vaižganto kilnių siekių tęsėjams. Būti Dievo vaikais, nešančiais meilę, gerumą ir šilumą, linkėjo Svėdasų parapijos klebonas kun. V.Juškėnas, o Rokiškio krašto ūkininkas Vytautas Šlikas kreipėsi į šventėje dalyvaujančius rašytojus ir žurnalistus, kad būtų atkreiptas dėmesys į kaimą, kuriame vis mažėja gyventojų, nyksta mokyklos, tuštėja bažnytkaimiai. Šventės dalyvius sveikinosr Seimo narys Valentinas Mazuronis. O tarp sveikinimų, kalbų labai pritiko Svėdasų kultūros namų kaimo kapelos ir etnografinio ansamblio pasirodymai. Neliko nuošalyje ir aktoriai. Kraštietis Ferdinandas Jakšys perskaitė Vaižganto užrašytą sakmę apie Alaušo varpą, o Vytauto Didžiojo ordino kavalierius Tomas Vaisieta atliko lyrinę kompoziciją pagal lietuvių bei išeivijos poetų eiles „Visais šventais šventa”. Eiles skaitė ir vilnietis poetas Gintautas Iešmantas bei Svėdasų J .Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleiviai, Kaune mokytojaujantis svėdasiškis Donatas Šilinis.

Į penkioliktuosius „Vaižganto skaitymus” įsipynė dar vienas tradicinis ir taip pat jubiliejinis renginys. Čia, Kunigiškių muziejaus kiemelyje, buvo įteikta jau penktoji Vaižganto premija, įsteigta dviejų Lietuvos Respublikos kūrybinių organizacijų - Rašytojų sąjungos ir Žurnalistų sąjungos.

Šią premiją spalio 1-ąją „Vaižganto skaitymų” metu Svėdasų krašte, Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Augustinienė ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė habilituotai filologijos ir humanitarinių mokslų daktarei profesorei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už šiemet parašytą ir išleistą knygą „Žmogus ir jo kalnas” apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Svėdasiškiai pasveikino naująją laureatę su gėlėmis ir uždėjo ąžuolo lapų vainiką, aktorius F. Jakšys savo ir išeivijos dramaturgo monopjesės „Vaižgantas” autoriaus Kosto Ostrausko vardu įteikė profesorei duonos kepalą, Rokiškio krašto žemdirbys V. Šlikas taip pat atskubėjo pasveikinti su dideliu naminės duonos kepalu rankose. Ankstesnių metų Vaižganto premijos laureatas anykštėnas rašytojas Rimantas Vanagas ne tik išsakė nuoširdžius sveikinimo žodžius, bet dar laureatei įteikė ir keletą savo knygų iš anykštėnų gyvenimo... Įdomus faktas: tądien penktosios Vaižganto premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir kiti ankstesnių metų šios premijos laureatai: rašytojas Rimantas Vanagas, vilniečiai Gintautas Iešmantas bei Gintarė Adomaitytė.

Literatūrologė, daugelio knygų autorė prof. V.Daujotytė-Pakerienė pasidžiaugė, kad Vaižganto premija jai įteikiama būtent Vaižganto gimtajame krašte, prie mokyklos, kurioje rašytojas mokėsi ir kurią vėliau jis globojo. „Tokią iškilmingą akimirką norėčiau būti gimusi Vaižganto žemėje. Bet esu kilusi iš Gondingos krašto, taip pat brangaus Vaižgantui“, - kalbėjo profesorė, negailėdama komplimentų svėdasiškiams, kurie saugo brangaus savo kraštiečio atminimą ir puoselėja jo siekius.

Dar ilgai muziejaus kiemelyje bendrauta, šnekėtasi, klausytasi svėdasiškių dainų. Kiekvienas renginio dalyvis gavo ir Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys” paruoštas dovanas – spalvingą lankstinuką „Vaižganto gimtieji Malaišiai” ir ką tik išleisto naujo laikraščio „Pragiedrulių žemė” pirmąjį numerį.

Po renginio dar niekas neskubėjo namo, o pavakaroti prie kavos puodelio, alaus bokalo, saldumynų stalo susirinko kunigiškiečių ūkininkų Genovaitės ir Bronislovo Kovų sodyboje.

Vakaro sutemoms gaubiant laukus išsiskirstyta. Atsisveikinta iki kitų „Mykolinių”, iki kitų „Vaižganto skaitymų” ir iki kitos Vaižganto premijos teikimo iškilmių.

Anykščių rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“