|
Politikos horizonte nieko nauja?
Visa, kas vyksta politikos ringe, panašėja į elementarias kumštynes, t.y. reginį, skirtą pačių politikų emocinėms iškrovoms, revanšui ar kerštui patenkinti. Ir tiems, kuriems dar rūpi tokie reginiai. Sukurtas toks politinės biurokratijos viešųjų ryšių mechanizmas, kad, tik krustelėjus vienam jos elementui, paleidžiamas oponento scenarijus. Esame beveik nuolat murdomi šiose pinklėse.
Tokiame jovale kažkur giliai plūduriuoja tiesa, ji sunkiai pasiekiama, politikos vartotojas viso labo mato, girdi ir skaito tik tai, kas yra paviršiuje. Pagal tokią empiriką daro sprendimus, vertina viešąją politiką, t.y. vaikšto tamsoje apgraibomis, žiūrėdamas ir nematydamas, girdėdamas ir nesuprasdamas.
Visi politikos ringo lošėjai azartingai žaidžia, jiems terūpi tik kuo didesnę kiaulę pakišti konkurentui, ką nors nutildyti, užčiaupti, neleisti, kad būtų girdima kitokia nuomonė. Tiesiog norima, kad vieni kitiems netrukdytų savo darbelius nudirbti ar jų galus suslėpti. Vienas per kitą ir vienas ant kito - tokia šio ringo logika. Ir kuo labiau sėti įtarimus kitais - žiūrėkit, esame visi vienodi.
Žinoma, viskas čia perdėm supaprastinta ir graudu. Koks nors anonimas vėl priekaištaus, kad tas pats verkšlenimas. Beje, tai irgi būdas tildyti kitus. Tiesiog turime be pagražinimų žvelgti į realybę, ypač politinę. Matyti, girdėti ir suprasti, nes regimybė dažniausiai yra apgauli, o politikoje ir viešajame diskurse daug kamufliažo - gausūs žodžiai dangsto niekingus tikslus, apskritai skleidžia abejones pripažintais dydžiais ir vertybėmis. Politika tampa kompromitacijos veikimu be jokios moralės, etikos.
Seimas vis labiau panašėja į turgavietę: čia ne tik migruojama, bet viliojama, gundoma, kas žino - gal perkama-parduodama. Iš vienos frakcijos - į kitą, iš partijos - į kitą. Šiaip jau iš kėdės į kėdę. Vis vardan tos Lietuvos ko tik nepadarys tautos atstovai. Reikia kadenciją pabaigti, visiems norisi ne tik sotumo, bet ir garantijų, kad jis neišseks, kad dauginsis milijonai ir turtai. Reikia stabilumo labui kokio posto - bus, sunkiai gyvena seimūnai - bus ko reikia, nes reikia jiems visiems. Jau neaišku, kas pozicija, kas opozicija.
Politikoje nebeliko pačios politikos - nuvertinimas apgailėtinas ir sunkiai pataisomas. Politikoje nebeliko ne tik vertybių, bet ir rūpesčio Lietuvos piliečiu dimensijos. Politika sau, realybė sau - žiauriai negailestingas atotrūkis, žeminantis kasdienį daugelio žmonių gyvenimą, kai iš esmės neįgalima spręsti akis badančių problemų, kai neturima valios, o gal ir supratimo, ką ir kaip veikti. Veikti, kad apribotų patys save. Juokinga ir neįtikėtina, kad politika būtų suvokiama kaip tarnystė. Ne sau - kitiems, visų interesams. Ir taip turėsime traukti iki 2008-ųjų?
Akivaizdu, kad valstybės rūmas šiandien statomas ant deformuotų pamatų, t.y. politikoje nebelieka esminių sistemingai visose srityse realizuojamų vertybių, to, kas pagrindžia valdžios sprendimų teisingumą ir bendrąją gerovę. Tėra malonių dalijimo ir siaurų interesų tenkinimo schema tam, kas prieina, kas prasimuša, kas naudingi, o teisingumą susivieniję ar pavieniui žmonės tegali išmušti iš valdžios jėga, teismais ar panašiais būdais.
Bergždžias ir beprasmis tampa kalbėjimas apie politikos atsinaujinimą ir politikų apsivalymą, ne tik neišnaudotos geros progos po daugelio skandalų, bet toliau įnirtingai dažnėja tokių politikų elgesio atvejų, kurie neatitinka elementariausių normų, padorumo. Šiandien nebetenka stebėtis kokiais nors politikų akibrokštais, normų nepaisymais: visiems demonstruojamas veikimo cinizmas ir nesiskaitymas su tvarka, o institucijos, prižiūrinčios tą tvarką, elgiasi bejėgiškai arba yra nuo tų pačių prasižengėlių priklausančios.
Tokioje neapibrėžtoje netvarkoje tarsi visiems yra gerai, nes visi daro ką sumanę, ką panorėję. Ir visiškai tuščios kalbos apie partijų ir politinių kampanijų finansavimo keitimus, nebus pasiryžta esminiams pakeitimams, nes teks savo cinizmą apriboti, vis tiek nepakaks valios reglamentuoti netiesioginę reklamą ar įvesti tvarką politinės komunikacijos srityje, kad už valstybės pinigus būtų reklamuojamas ne koks ministras ar ministrė, o visuomenei teikiama svarbi informacija.
Nieko nauja, tas pats vangumas. Tiesiog koktus ir nešvarus politinis ruduo.
Valentinas Stundys,
LKD pirmininkas
© 2006 XXI amžius
|