Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Klebonas, dėstytojas ir prokuratorius

A†A mons. Algirdas Turčinskas (1926–1949–2006)

Mons. Algirdas Turčinskas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Spalio 21 dieną Kaune po sunkios ligos mirė monsinjoras Algirdas Turčinskas. Gimęs 1926 m. balandžio 4 d. Utenos apskrityje, Vidugirio kaime, girininko šeimoje, jis mokėsi Labanoro pradžios mokykloje, Anykščių progimnazijoje, vėliau – Utenos gimnazijoje. 1942 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1949 m. rugsėjo 25 d. ir kitų metų birželį paskirtas Kaišiadorių Katedros vikaru. Praėjus metams, kun. A.Turčinskas jau skiriamas Gegužinės parapijos klebonu, dar po pusantrų metų klebonauti perkeliamas į Punią. 1954 metų balandį paskirtas Daugų parapijos klebonu, šioje parapijoje išbuvo ištisus dvidešimt metų, uoliai tarnaudamas ir mylimas parapijiečių. Dirbdamas Dauguose drauge nuo 1959 metų ėjo ir Alytaus dekano pareigas.

1974 metais prasidėjo naujas kun. A.Turčinsko gyvenimo etapas. Jis skiriamas Kauno kunigų seminarijos dėstytoju, o po metų gauna ir seminarijos prokuratoriaus pareigas. Nuoširdžiai darbuodamasis seminarijoje, užsitarnavo kolegų dėstytojų ir savo auklėtinių pagarbą. Visuomet nuoširdus, pasirengęs patarnauti kuo galėdamas, buvo mylimas ir Kauno Arkikatedroje, kurioje darbavosi padėdamas pastoracijoje. Turėjo gerą balsą ir iškalbą, tikinčiųjų buvo mėgiamas nuodėmklausys.

Įtemptas darbas nepraėjo be pėdsakų. 1983 metais kun. A.Turčinskas patyrė širdies priepuolį, po kurio taip visiškai ir nebeatsigavo. Nepaisant to, ir toliau uoliai ėjo savo pareigas. Tai įvertindamas popiežius Jonas Paulius II 1993 m. kovo 25 d. kun. A.Turčinską paskyrė savo kapelionu – monsinjoru.

1993 metų balandį mons. A.Turčinskas, jausdamas senkančias jėgas, pasiprašė atleidžiamas iš prokuratoriaus pareigų, liko tik seminarijos dėstytoju. 1994 metų gruodį jis paskirtas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristu, kur dirbo iki mirties, kaip visuomet uoliai tarnaudamas tikintiesiems.

Spalio 24 dieną beveik šimtas Kauno arkivyskupijos bei visų Lietuvos vyskupijų dvasininkų, gausus tikinčiųjų būrys į amžinybę palydėjo mons. A.Turčinską. Atsisveikinimas prasidėjo gedulinėmis liturginėmis valandomis Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kur velionis buvo pašarvotas. Gedulinių Mišių liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupai emeritai Juozas Preikšas, Juozas Žemaitis, MIC, Romualdas Krikščiūnas bei kunigai. Šv. Mišių pradžioje į susirinkusius kreipęsis arkiv. S.Tamkevičius pakvietė melstis už gerbiamą ir savo kunigiška laikysena žinomą dvasininką ir visiems rimtai ruoštis kelionei, į kurią jau iškeliauja velionis monsinjoras.

Pamokslą sakęs vysk. J.Ivanauskas apžvelgė mons. A.Turčinsko kunigystės kelią. Priminęs kun. A.Turčinsko dvidešimties metų darbą Daugų parapijoje, dėstytojo ir prokuratoriaus pareigas Kauno kunigų seminarijoje, uolų tarnavimą tikintiesiems Kauno Arkikatedroje Bazilikoje ir Šv. Antano Paduviečio parapijoje, ligos išbandymus, vyskupas kalbėjo, jog „Evangelijos žodžiai buvo įrašyti jo gyvenime ir tarnystėje; joje atpažįstame Kristų – Gerąjį Ganytoją“. Vysk. J.Ivanauskas pabrėžė, jog šis „kilnus, Dievui ir žmonėms atsidavęs kunigas“ buvo geras dvasios vadovas, nuodėmklausys, meile, supratingumu ir tėviškais patarimais pelnęs visų pagarbą. Pakvietęs melstis už velionį, jo tarnystę ganytojas pavadino „iškalbingiausiu Dievo malonės ženklu“, skatinančiu rinktis kunigo kelią.

Prie kapo duobės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje atsisveikinimo žodžius tarė velionio studijų draugas vysk. J.Žemaitis, MIC, kartu su mons. A.Turčinsku 1949–aisiais priėmęs kunigystės šventimus. Pasak kalbėjusio prel. doc. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno, OFS, į amžinybę iškeliavęs dvasininkas yra viena šviesiausių mūsų tautos asmenybių, kunigas, „savo tarnystę branginęs kaip perlą“.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba

© 2006 „XXI amžius“