Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Benediktas XVI dalyvavo Italijos Bažnyčios suvažiavime

Mindaugas BUIKA

Suvažiavimo delegatams kalbėjusį popiežių Benediktą XVI pristatė Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Kamilas Ruinis

Apsilankęs Veronos mieste vykusiame 4-ajame Italijos Bažnyčios suvažiavime, popiežius Benediktas XVI pasakė vieną svarbiausių jau antrus metus einančio savojo pontifikato kalbų, svariai išdėstydamas pagrindinius katalikų veiklos uždavinius prieštaringomis šių dienų sekuliarizuoto Vakarų visuomeninio gyvenimo sąlygomis. Perspėjęs dėl tikėjimui iškilusių pavojų, tarp jų ir dėl pačios Bažnyčios „vidinės sekuliarizacijos“, spalio 19 dieną Šventasis Tėvas susitikimo dalyviams – vyskupams, kunigams ir pasauliečiams – iškėlė ištikimybės tradicijai, religinio švietimo ir katalikų aktyvaus politinio susitelkimo prioritetinę svarbą.

Paminėta seniausia lietuviška mokytojų seminarija

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Veiverių klebonas kun. Kazimieras Skučas šventina Veiverių mokytojų seminarijos 140-mečiui skirtą paminklą

Veiverių mokytojų seminarija – reikšmingas švietimo ir kultūros židinys Lietuvoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo tai buvo vienintelė lietuvių mokytojų rengimo įstaiga. Per 52 gyvavimo metus Veiverių mokytojų seminarija parengė ir išleido 1025 mokytojus. Nemaža dalis jos auklėtinių tapo pradžios mokyklos mokytojais, lietuviškų vadovėlių autoriais, žymiais visuomenės bei kultūros veikėjais.

Paminėjo kunigystės jubiliejų

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

Mons. Jonas Gedvila

Spalio 18 dieną Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos didžiojoje auloje vyko kasmėnesinis Telšių vyskupijos kunigų formacijos susirinkimas.

Po susirinkimo kunigai rinkosi į Telšių vyskupijos Katedrą, kurioje 12 val. buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios. Tą dieną Telšių Katedroje savo 60–ąjį kunigystės jubiliejų šventė mons. Jonas Gedvila. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius, garbusis jubiliatas bei Telšių vyskupijos kunigai. Šv. Mišių metu giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, Gargždų ir Telšių Katedros parapijų chorai, jiems vadovavo prof. Gediminas Purlys, vargonavo Gargždų parapijos vargonininkas Petras Katauskas, taip pat šv. Mišių metu grojo Klaipėdos karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Prano Memėno.

Lietuva prijautė vengrams

Mons. Alfonsas Svarinskas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Spalio antrojoje pusėje vyko daug renginių, skirtų paminėti Vengrijos sukilimui, vykusiam prieš penkiasdešimt metų. Kalbamės su monsinjoru Alfonsu Svarinsku, daug mačiusiu, daug kentėjusiu už Lietuvos laisvę žmogumi.

Gerbiamas monsinjore, 1956 metais po pirmojo įkalinimo lageryje buvote paleistas į laisvę. Taigi įvykius Vengrijoje galėjote stebėti gyvendamas tėvynėje. Prašytume prisiminti 1956-ųjų spalį.

Kai verkia baltos chrizantemos…

Marytė GUSTAINIENĖ,

Kauno „Aušros“ gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Kun. Vitas Kaknevičius

Lapkričio nykią pavakarę sukasi įvairiaspalviai medžių lapai. Tereikia įsiklausyti ir išgirsi jų nesibaigiančią raudą. Mirtis juos apkabina, išbučiuoja ir apverkia. Ar matei, kokios šlapios jų spalvos, prigludusios prie tamsios žemės, ant grindinio?.. Apsidairau aplink: žvilgsnis sustoja prie karališkosios chrizantemos galvos. Baltas žiedas net linksta, jis tiek prisisiurbęs lietaus, kad, atrodo, tuoj palinks prie žemės. Taip, jis toks baltas baltas, o žemė juoda, tokia vieniša ir liūdna. Tai kapinės, tai mirusiųjų vieta. Čia viskas byloja apie mirtį: ir medžių lapai, apraudantys paskutinį savo rudenišką valsą, ir gėlių žiedai, ir žvakės, ir ta tyla, tokia nežemiška, slegianti, tokia liūdna.

Visų Šventųjų šventės ir Vėlinių belaukiant

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Lietuviai turi gerą tradiciją tvarkyti savo artimųjų kapus, Visų Šventųjų dienos pavakare ir per Vėlines lanko juos, uždega žvakeles, pasimeldžia už mirusiuosius. Tegul nė vienas kapas per Vėlines neskendi tamsoje, o būna apšviestas žvakelių šviesomis.

Memorialinė lenta monsinjorui atminti

Paminėtos mons. K.Vasiliausko 5-osios mirties metinės

Prie Pylimo gatvėje 6-uoju numeriu pažymėto namo buvo atidengta skulptoriaus Romo Kvinto pagaminta memorialinė lenta, žyminti mons. K.Vasiliausko gyvenimo vietą

Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko labdaros fondo iniciatyva spalio 15 dieną buvo paminėtos monsinjoro K.Vasiliausko 5-osios mirties metinės. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje vyskupas Juozas Tunaitis aukojo šv. Mišias už pirmąjį atkurtos Katedros kleboną, tremtinį, Lietuvos žmonių mylimą monsinjorą. Dabartinis Arkikatedros klebonas kun. Ričardas Doveika pasakė labai gražų pamokslą apie monsinjoro gyvenimą ir veiklą. Vilniaus miesto savivaldybė finansavo paminklinės atminimo lentos prie namo, kuriame 1990-2001 metais gyveno mons. K.Vasiliauskas, pagaminimą. Prie Pylimo gatvėje 6-uoju numeriu pažymėto namo buvo atidengta skulptoriaus Romo Kvinto pagaminta memorialinė lenta. Jos atidarymo iškilmėse kalbėjo vicemeras Vitas Karčiauskas, Monsinjoro K.Vasiliausko fondo valdybos pirmininkas poetas Justinas Marcinkevičius, kunigas Gintaras Petronis, kiti visuomeninių organizacijų atstovai.

Prisiminta dviejų mirusių Italijos kardinolų tarnystė Vatikane

Kardinolas Dinas Monducis

Ateinančiu mirusiųjų minėjimo, Vėlinių, liturginiu laikotarpiu taip pat bus prisimenami ir šiemet mirę aukščiausio rango Bažnyčios hierarchai, kardinolai, už kuriuos popiežius Benediktas XVI aukos gedulingas šv. Mišias lapkričio 4 dieną. Pastarosiomis dienomis į Amžinybę išėjo du žymūs italai kardinolai, tarnystę atlikę Vatikane, buvę artimi popiežių pagalbininkai.

Klebonas, dėstytojas ir prokuratorius

A†A mons. Algirdas Turčinskas (1926–1949–2006)

Mons. Algirdas Turčinskas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Spalio 21 dieną Kaune po sunkios ligos mirė monsinjoras Algirdas Turčinskas. Gimęs 1926 m. balandžio 4 d. Utenos apskrityje, Vidugirio kaime, girininko šeimoje, jis mokėsi Labanoro pradžios mokykloje, Anykščių progimnazijoje, vėliau – Utenos gimnazijoje. 1942 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1949 m. rugsėjo 25 d. ir kitų metų birželį paskirtas Kaišiadorių Katedros vikaru. Praėjus metams, kun. A.Turčinskas jau skiriamas Gegužinės parapijos klebonu, dar po pusantrų metų klebonauti perkeliamas į Punią. 1954 metų balandį paskirtas Daugų parapijos klebonu, šioje parapijoje išbuvo ištisus dvidešimt metų, uoliai tarnaudamas ir mylimas parapijiečių. Dirbdamas Dauguose drauge nuo 1959 metų ėjo ir Alytaus dekano pareigas.

Prižiūri baudžiauninkų kapines

Apvaršuvos kaimo gyventojai Eugenija ir Kazys Biteriai tvarkomose baudžiauninkų kapinaitėse

Nuošaliame Apvaršuvos kaimo vienkiemyje (Šilalės r.) gyvena Eugenija ir Kazys Biteriai. Kaziui jau 76-i eina, o Eugenija šį lapkritį švęs 70-metį. Dievo palaimos dėka šie apvaršuviškiai visą laiką gyvena santarvėje. Išleidę į gyvenimą savo atžalas, susilaukę vaikaičių ir provaikaičių, E. ir K.Biteriai džiaugiasi ir dėkoja Dievui, kad jie dar sveiki ir laimingi.

Kančia, tebesitęsianti 50 metų

Petras KATINAS

Riaušės Budapešte ASP nuotrauka

Kaip ir prieš 50 metų, pasaulis vėl atkreipė dėmesį į Vengriją. Į jos sostinę Budapeštą paminėti 1956 metais spalio-lapkričio mėnesiais vykusios vengrų tautos revoliucijos ir tų nepamirštamų tragiškų įvykių, kai sovietų tankai traiškė į gatves išėjusius studentus ir darbininkus, susirinko net 56 užsienio valstybių prezidentų, premjerų vadovaujamos valstybinės delegacijos. Buvo atvykę Norvegijos bei Ispanijos karaliai.

Šimtadienio godos

Petras KATINAS

Rašytojas Viktoras Alekna, praėjusią savaitę atsakydamas į dienraščio „Lietuvos žinios“ anketos klausimus, į du paskutiniuosius: „Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?“ bei „Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?“ atsakė taip: „Šiandien autoritetingų kūrėjų lietuvių jau nėra. Nei kultūroje, nei politikoje, nei ūkyje. Jeigu kas nors, kaip Vytautas Landsbergis, vyskupas Sigitas Tamkevičius ar Jonas Mikelinskas, ir verti pagarbos, tai kita lietuvių dalis, ir nemaža, juos ir niekina, ir spjaudo“.