|
Ko galime tikėtis?
Labai norėtųsi gerbti ir didžiuotis savo šalies vadovais bei pareigūnais. Norėtųsi susitikus su jais (jeigu tai būtų savo tautą mylintys sūnūs ir dukros) ištarti jiems nuoširdžius padėkos ir džiaugsmo žodžius ir, žinoma, pasidalyti mintimis, maloniai pabendrauti.
Prisimenu, per susitikimą su Panevėžio miesto savivaldybės salėje apsilankiusiais socdemų lyderiu A.M.Brazausku ir jo įsteigto ministrų kabineto nariais mums neatsirado tokių žodžių ir tokių norų. To neleido padaryti pačių svečių pastatyta siena, kuria jie atsiribojo nuo klausytojų auditorijos, taip pat atsiribojo nuo paprastų žmonių, kurie vos besuduria galą su galu, kuriems vis mažiau prieinama sveikatos apsauga, bet kuriems palydėti į amžinojo poilsio vietą atsiranda vis daugiau šarvojimo - laidojimo biurų - salių.
Svečiai tarytum nebuvo girdėję apie Panevėžio dirbančiuosius ištikusią tragediją - Ekrano gamyklos uždarymą. A.Brazausko kalboje (panašiai kaip ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės V.Blinkevičiūtės pasisakyme) be ilgų liaupsių savo, socdemų partijai, savo vyriausybei, be ilgų postringavimų ir nuklydimų į nereikalingus dalykus, perpintus anekdotais, išgirdome pagiriamąjį žodį Panevėžio miesto ligoninei ir apie tai, kad pažadais nesižarstysime, bet sieksime, kad Lietuvos žmonėms būtų vis geriau.
Toliau vyko bendravimas laiškeliais: susitikimo dalyviai siuntė svečiams laiškelius, o šie atsakinėjo. Tik kažkodėl buvo atsirinkti nereikšmingi, net juokingi klausimai. Į mano laiškelį nebuvo atsakyta, ir ne tik į mano. Norėjau paprašyti žodžio. Deja, A.Brazauskas netikėtai paskelbė, kad pavargęs ir į visus klausimus neatsakys. Visi svečiai atsistojo išeiti, o salė nuščiuvo. Aš tuoj atsistojau ir garsiai paprašiau žodžio. Tačiau nei ekspremjeras, daug metų Lietuvoje užėmęs atsakingiausius postus, nei jo palyda nesureagavo ir pasuko išėjimo link. (Mano balsas labai skardus ir stiprus turėjo girdėti.)
Tad dabar tenka klausti per laikraštį, kuris nebijo nei klausimų, nei tiesos ir savo turiniu, kryptimi yra tikrai katalikiškas ir demokratiškas per XXI amžių.
Kodėl, ponai, vengiate artimo bendravimo su mumis? Kodėl bijote pažiūrėti į akis?
Kodėl netesėjote savo pažadų tautai? Kodėl tik dirbantys jums ir agituojantys už jus yra nusipelnę gyventi geriau?
Kodėl jūs, ekspremjere, atvedėte svetimtautį V.Uspaskichą į Seimą ir vėliau paskyrėte ūkio ministru, leidote jam pasiimti milijonus iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Lietuvos žmonėms? Kodėl susidėjote su Darbo partija nekreipdami dėmesio į A.Kubiliaus perspėjimus ir prašymus? Kodėl iš V.Uspaskicho ir jo partijos nepareikalaujate grąžinti pinigus Lietuvos žmonėms?
Kodėl socdemai, darbiečiai (ir jų padalinys V.Muntiano pilietininkai), buvusio komunisto R.Pakso liberalai demokratai, valstiečiai liaudininkai, socialliberalai prisistato kaip atskiros partijos? (Juk tai viena partija kai reikia balsuoti dėl esminių, strategiškai reikšmingų klausimų, šios partijos stebuklingai susivienija prieš Tėvynės sąjungą! Lakstymas iš partijos į partiją patvirtina faktą, kad tai vienas darinys, ištikimas senajai komunistų partijai. Tad kam apgaudinėti valstybę? Kiek iš biudžeto gauna kiekvienas jų? Tų lėšų pakaktų senosioms ligoninėms atnaujinti ir senelių bei invalidų globos namams įsteigti ar dar kitoms būtiniausioms socialinėms Panevėžio reikmėms.
Kodėl leidote pasilikti išeitines kompensacijas atsistatydinusiems, bet pasilikusiems toliau dirbti ministrams?
Kodėl nutylite 9 tūkst. litų kainuojančią G.Kirkilo buto nuomą? Ar tai normalu, kad dar niekuo nenusipelnęs asmuo taip išnaudotų valstybę?
Kodėl V.Landsbergis, labiausiai nusipelnęs Lietuvai žmogus, iki šiol gyvena daugiabučio namo bute? Kodėl daugelį metų, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, buvo vykdomas organizuotas laisvės lyderio V.Landsbergio puolimas? Jeigu jūs, ekspremjere, niekuo dėtas, tai ką tuomet reiškė jūsų tylėjimas?
Kodėl atsisakėte paremti konservatorių siūlymą išreikalauti iš Rusijos atlyginti už žalą Lietuvai, patirtą okupacijos metais, bent už katorginį politinių kalinių ir tremtinių darbą SSRS? Kodėl Vokietija, palyginti nedidelė valstybė, sugebėjo atlyginti Rusijai? Ir dėl to nesusipyko.
Nereikia aiškinti, kad Rusija supyks ir pareikalaus iš Lietuvos atsiskaityti už pastatytus tiltus ir dar už kažką. Yra vienas argumentas ir vienas klausimas: ar Lietuva prašė statyti tuos tiltus ir visa kita, kas buvo reikalinga pačiai Rusijai? Ar iš meilės Lietuvai ji tai darė, ar ne iš tos pačios meilės sovietų tankai traiškė nekaltus Lietuvos parlamento gynėjus?
Kodėl šviesiausi ir darbščiausi lietuviai yra priversti (kaip tremtiniai okupacijos metais) palikti Tėvynę ir ieškoti darbo kitur? Ten kažkodėl jie turi galimybę ne tik dirbti ir užsidirbti, bet ir teisę į mokslą ir galimybę įsigyti butus.
Pernai per Latvijos televiziją buvo rodomas filmas apie tai, kaip Rusijos ir Baltarusijos piliečiai nemokamai apgyvendinami Lietuvoje. Jiems suteikiamas gerai mokamas darbas. Gal tai būsimieji rinkėjai?
Kodėl Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai slapta nuo visuomenės parengė programą, pagal kurią tėvai neturi žinoti, kad jų paauglei dukrai bus daromas abortas? Kodėl R.Pakso vadovaujamos partijos narė M.A.Pavilionienė siūlo jaunimui nemokamai dalyti kontraceptines priemones, o merginoms iš skurdžiai gyvenančių šeimų nemokamai nutraukti nėštumą? Ar tai reikalinga ir taip jau dvasiškai luošinamam jaunimui?
Per televiziją skatinama paleistuvystė neigiamai veikia šeimą valstybės ląstelę. Naikinant dorą, naikinama šeima ir valstybė.
Niekas nedaroma tautos, ypač jaunimo dvasingumui kelti. Atvirkščiai, vis labiau puolami dvasininkai.
Radijo klausytojų, norinčių pakritikuoti valdžios veiksmus, nuomonės nuolat blokuojamos.
Neįpirkdami brangių vaistų, kaip lapai krinta ir miršta žmonės. Nejaugi tuo siekiama palengvinti valstybės naštą? Bet kur žmoniškumas?
Bėdų turgus gali pagelbėti pavieniais atvejais pavieniams žmonėms. O tai turėtų daryti ne tik geraširdžiai verslininkai ar kai kurie norintys pareklamuoti savo įmonės produkciją, bet pirmiausia valstybė.
Neįsivaizduoju, ką darytų ir kaip gyventų žmonės, jei nebūtų padėvėtų drabužių bei avalynės parduotuvių. Giriamės klestinčia ekonomika. Tiek daug turgaviečių, prekybos centrų, įvairių parduotuvių, bazių, restoranų, viešbučių, kirpyklų, autoservisų, visokiausių UAB-ų, privačių poliklinikų, stomatologijos kabinetų, įmonių, daugiau kaip pusę Lietuvos aprūpinančių plastikiniais langais ir šarvuotomis durimis, baldais ir t.t. Tiek daug atima iš žmonių kadastro tarnybos. Kiek bankų, draudimo agentūrų, nekilnojamojo turto agentūrų.
Bet, deja, paprastiems darbo žmonėms išmokėti normalų atlyginimą pinigų nėra, našlėms, auginančioms vaikus, taip pat nėra. Daugiavaikėms šeimoms (neasocialioms) paremti valstybė neįgali padėti. Pensininkai turi grąžinti į valstybės biudžetą savo pensijas per didžiausius mokesčius už elektros energiją, dujas, šildymą.
Kodėl smulkiems ūkininkams, pristatantiems pieną, už 1 litrą mokama 40-70 ct? Tuo tarpu parduotuvėje žmonės turi mokėti už 1 litrą beveik 5 kartus brangiau. Kur teisybė?
Tad ar galime tikėtis, kad tiek metų užėmęs atsakingiausius postus A.Brazauskas ir jo įpėdiniai ims ir ištesės pažadus, kuriais taip ilgai maitino savo tautą?
Netikime. Jeigu iš Europos Sąjungos lėšų neskyrėte dalies jų pačioms skaudžiausioms Lietuvos žmonių problemoms spręsti, tai valstybės biudžeto pinigais neišspręsite jų. Juk jų taip reikės patiems (vien G.Kirkilo buto nuomai).
Leokadija ČEPULIENĖ
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|