|
Ko
galime tikėtis?
Labai norėtųsi gerbti ir didžiuotis savo šalies
vadovais bei pareigūnais. Norėtųsi susitikus su jais (jeigu tai
būtų savo tautą mylintys sūnūs ir dukros) ištarti jiems nuoširdžius
padėkos ir džiaugsmo žodžius ir, žinoma, pasidalyti mintimis, maloniai
pabendrauti.
|
|
Būkim
atsakingi už ateitį
Kada Panevėžys išgyveno tragiškas dienas, kai
iš bankrutavusios gamyklos Ekranas buvo atleisti keli tūkstančiai
darbuotojų, nei Prezidentas, nei Premjeras, nei kuris nors ministras
neatvyko į mūsų miestą, kad bent paguodos žodį tartų šoko ištiktiems
bedarbiams. Viso nedarbo rūpesčių našta užgulė Panevėžio miesto
merą konservatorių Vitą Matūzą.
|
|
Stokime
į kovą su tautos priešais
Spalio 23 dieną laikraštyje Respublika buvo
publikuotas apžvalgininkės Olavos Strikulienės straipsnis Tautinė
pedagogika, keliaujanti prie šautuvo. Žodį tautinė rašyčiau kabutėse,
nes šiandien sunku rasti mokyklą, kur būtų galima aptikti tautinio
auklėjimo pradų. Todėl norėtųsi labai garsiai paklausti: kas dėl
to kaltas? Aišku, pedagogas tuoj atsakytų šeima... Įkandin norėtųsi
klausti: kiek pas mus šeimų, kurios pajėgios spręsti vaikų problemas?
|
|
Nematomi
dalykai svarbiausi
XXI amžiuje (2006 11 08, Nr. 83) išspausdintas
Ramūno Labanausko straipsnis Naujojo humanizmo pranašas: kun. Povilo
Jako pasaulėžiūros bruožai gana išsamus ir įdomus. Daugelį minčių
norėčiau pakomentuoti plačiau.
Kyla klausimas: kokį tikslą turėjo autorius, pateikdamas
šį straipsnį? Vien žodžiai Naujojo komunizmo pranašas... kiekvienam
kelia susidomėjimą. Juk kalbama apie kunigą, be to, ir labai spalvingą
asmenybę.
|
|