Nemergiškos
mintys
Rimantas MARČĖNAS
Publikuojame metų pabaigoje pasirodysiančio
istorinio romano apie Mindaugo laikų Lietuvą Karūnos spindesio
apakinti ištrauką. Pagrindinė kūrinio siužetinė linija būsimo
karaliaus Mindaugo ir jo brolėno Tautvilo kova dėl besivienijančios
Lietuvos sosto. Tai realus ir labai svarbus istorinis faktas, tačiau
senose kronikose nušviečiamas labai glaustai. Senieji šaltiniai
sumini politinės artimų giminaičių kovos aplinkybes, konstatuojami
faktai, kad pirmasis pagonių tikėjimo išsižadėjo Tautvilas, kuris
tuometinėje Kalavijuočių ordino sostinėje Rygoje buvo apkrikštytas.
Netrukus brolėno pavyzdžiu pasekė Mindaugas. Neapsikrikštiję ir
neapkrikštiję lietuvių tautos, jie nei vienas, nei kitas nebūtų
galėję pretenduoti į krikščioniškos valstybės karaliaus karūną.
|
Valdovas,
minimas su pagarba ir pasididžiavimu
Šiemet minėjome Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo
710-ąjį gimtadienį
Ilgą laiką Lietuvos istorikai nežinojo tikslios
didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo gimimo datos. Dabar ji jau
žinoma Algirdas gimė 1296 m. vasario 11 d. Gediminas buvo išdalijęs
savo valstybės žemes valdyti savo broliui Vainiui ir šešiems savo
sūnums. Septintasis, Jaunutis, buvo likęs su tėvu ir gyveno Vilniuje.
Gediminui žuvus kautynėse prie Veliuonos, Jaunutis jokios valdžios
kitiems savo broliams neturėjo. Vyresnieji Algirdo broliai buvo
Manvydas ir Narimantas. Pirmą kartą Algirdo vardas paminėtas 1342
metais, kai Pskovo kunigaikštystė, susipykusi su Didžiojo Naugardo
kunigaikštyste, pasikvietė Algirdą ginti Pskovą nuo puolančio Livonijos
ordino.
|